Konstancas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Konstancas
vok. Konstanz
   Wappen Konstanz.svg   
Konstanz Bodensee Inselhotel.jpg
Konstancas prie Bodeno ežero

Konstancas
47°40′0″N 9°11′0″E / 47.66667°N 9.18333°E / 47.66667; 9.18333 (Konstancas)Koordinatės: 47°40′0″N 9°11′0″E / 47.66667°N 9.18333°E / 47.66667; 9.18333 (Konstancas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė: Badenas-Viurtembergas
Gyventojų (2011): 85 524
Plotas: 55,65 km²
Tankumas (2011): 1 537 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: KonstancasVikiteka

Konstancas (vok. Konstanz) – miestas Badene-Viurtemberge (pietų Vokietija), prie pat sienos su Šveicarija, vakarinėje Bodeno ežero (dar vadinamas Konstanco ežeru) pakrantėje. 81,9 tūkst. gyventojų (2005 m.). Išlikęs nuo Antrojo pasaulinio karo nenukentėjęs senamiestis, katedra, miesto sienos bokštai. Yra universitetas (nuo 1966 m.; su unikalia visą parą veikiančia biblioteka). Plėtojamos informacinės ir komunikacijų technologijos, chemijos, elektrotechnikos, tekstilės pramonė, mašinų gamyba. Veikia keli mokslo tyrimų institutai, daug muziejų, teatrų.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiose vietovėse gyventa dar akmens amžiuje. Apie 100 m. dabartinio miesto veitoje įkurta romėnų gyvenvietė Constantia (pavadinta imperatoriaus Constantius Chlorus garbei, kuris čia įkūrė tvirtovę). 585 m. Konstance įkurta vyskupija, viduramžiais miestas tapo svarbiu religiniu centru. 780 m. gavo miesto teises. Konstance buvo plėtojama linų prekyba. Čia buvo nutiestas vienas iš nedaugelio tiltų per Reiną regione. 1183 m. mieste sudaryta Konstanco taika tarp Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho Barbarosos ir Lombardijos Lygos miestų. Nuo 1192 m. – laisvasis Šventosios Romos imperijos miestas. Nuo XIV a. miestas vadovavo Reino miestų konfederacijai. 14141418 m. mieste įvyko religinis Konstanco susirinkimas, išsprendęs eilę religinių nesutarimų (pasmerktas myriop Janas Husas, išspręsta popiežių schizma). 1531 m. Konstancas prisidėjo prie protestantiškos Šmalkaldeno lygos, kuriai pralaimėjus 1547 m. vėl tapo katalikišku.

Antrojo pasaulinio karo metu miestas beveik nenukentėjo, kadangi bombardavimų metu naktimis mieste buvo paliekamos degti šviesos; taip lakūnai buvo suklaidinami, kad čia jau Šveicarija, kurios visi miestai būdavo apšviesti naktį.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste išliko daug viduramžių pastatų, tarp jų: XI a. romaninė gotikinė katedra ir šv. Mauricijaus rotonda, XIII a. dominikonų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia, XIV a. prekybos namai Kaufhaus, XV a. šv. Stepono bažnyčia, patriciato namai ir cechai.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Konstance gimė F. Cepelinas (1838–1917), standžiojo dirižablio išradėjas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Konstancas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 512 psl.