Finikija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Finikija – senovės šalis buvusi Viduržemio jūros pakrantėje (dabartinio Libano, Sirijos ir Izraelio teritorijoje). Šalies gyventojai finikiečiai sukūrė galingą civilizaciją su išvystytais amatais, jūrų prekyba ir turtinga kultūra. Finikiečiai buvo geri jūreiviai, laivais pasiekdavę Britanijos salas. Svarbiausi miestai:
Finikijos miestai aktyviai steigė kolonijas Viduržemio jūros pakrantėje – Mažojoje Azijoje, Ispanijoje ir Šiaurės Afrikoje. didžiausia kolonija, kuri tapo nepriklausoma buvo Kartagina (dabartinis Tunisas).
[taisyti] Pasiekimai
Finikiečių abėcėlė yra faktiškai visų šiuolaikinių abėcėlių protėvis. Per jų jūrinę prekybą, finikiečiai paskleidė abėcėlę į Šiaurės Afriką ir Europą, kur ji buvo priimta graikų. Graikai pakeitė keletą raidžių ir pridėjo balses, kurių nebuvo finikiečių rašte. Vėliau šią abėcėlę perėmė senovės Roma. Taip finikiečių abėcėlė tapo šiuo metu plačiai naudojamos lotyniškosios abėcėlės pirmtaku.
