Alžyro transportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Geležinkelio tiltas
Alžyro uostas

Alžyro transportas dėl nevienodų gamtinių sąlygų išsivystęs netolygiai. Susiekimas daug geresnis šalies šiaurėje, tuo tarpu dykumoje yra vos kelios transporto arterijos.

Geležinkeliai[taisyti | redaguoti kodą]

Bendras geležinkelių ilgis 3973 km, iš jų elektrifikuotų 283 km [1] (pagrindinis geležinkelis – Rabatas – Tunisas, kertantis daugelį šiaurinių šalies miestų: Alžyrą, Oraną, Setifą, Anabą).

Vėžės plotis 1435 mm (2888 km) ir 1055 mm (1085 km). Geležinkeliuose naudojami plieniniai, mediniai ir gelžbetoniniai pabėgiai, vieno bėgių bėgmetrio svoris yra 45 ir 54 kg.[2]

Šalies geležinkelius valdo nacionalinis operatorius SNTF (Societé Nationale des Transports Ferrovaires), veikiantis nuo 1962 m.[2]

Pagrindiniai pervežami kroviniai – geležies rūda, fosfatai, anglis.[2] Apie 20 proc. užsienio prekybos vykdoma per geležinkelius.[3]

Keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Kelių ~104 000 km (pagrindiniai „Transsacharos plentasAlžyras – Niamėjus, Rabatas – Alžyras), iš jų asfaltuotų 71,7 tūkst. km.

Automobilių keliais pervežami 85 proc. vidaus reisais važiuojančių keleivių ir 73 proc. visų Alžyro krovinių.

Vamzdynai[taisyti | redaguoti kodą]

Naftotiekiai, dujotiekiai jungia naftos ir dujų telkinius su pajūrio uostais.

Jūrų transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai jūrų uostai: Bedžaja, Arzevas, Alžyras, Anaba, Oranas. Tarptautiniai oro uostai įrengti Alžyre, Orane, Anaboje, daugelis mažesnių miestų turi vietinius oro uostus. Išvežama nafta ir suskystintos dujos (3/4 šalies eksporto), be to vynas (1/6), vaisiai ir daržovės (1/6), geležies rūda, tabakas, popierius. Prekyba su JAV, Italija, Prancūzija, Japonija ir kt. šalimis.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Большая Российская энциклопедия: В 30 т. / Председатель науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред С. Л. Кравец. Т. 1. А – Анкетирование. – М.: Большая Российская энциклопедия, 2005. – 766 с.: ил.: карт.
  2. 2,0 2,1 2,2 Железнодорожный транспорт: Энциклопедия / Гл. ред. Н. С. Конарев. – М.: Большая Российская энциклопедия, 1994. – 559 с.: ил. (стр. 26)
  3. Большая Российская энциклопедия: В 30 т. / Председатель науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред С. Л. Кравец. Т. 1. А – Анкетирование. – М.: Большая Российская энциклопедия, 2005. – 766 с.: ил.: карт.