Tasilio Adžeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tasilio Adžeras

(Tassili n'Ajjer*)

Pasaulio paveldo sąrašas

Algerien 5 0049.jpg
Piešiniai Tasilio Adžere
Vieta Alžyro vėliava Alžyras
Tipas Gamtinis, kultūrinis
Kriterijus i, iii, vii, viii
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 179
Regionas** Arabų Lyga
Įrašymo istorija
Įrašas 1982  (6-oji sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.
Tasilio Adžeras
Tasilio Adžeras Sacharoje
Tasilio Adžeras Sacharoje
Žemynas Afrika
Šalys Flag of Algeria.svg Alžyras
Aukščiausias taškas 2250 m
Tasilio Adžero akmenys

Tasilio Adžeras (berb. Tassili N'Ajjer) – plynaukštė Alžyro pietryčiuose, centrinėje Sacharoje, į šiaurės rytus nuo Achagaro kalnyno.

Tasilio Adžeras nėra kalnynas įprasta reikšme, nors jis iškilęs iki 2250 m virš jūros lygio. Iš tikrųjų tai 640 km gausybė griovų ir išdžiūvusių upių vagų skaldo į uolų ir akmens smailių chaosą.

Teritorijos, dabar vadinamos Sachara, klimatas anksčiau buvo drėgnesnis. Pietiniame dykumos pakraštyje daugeliu sausų smėlingų vadžių ir griovų tada tekėjo upės arba plytėjo ežerai. Dabartinės dykumos vietoje kadaise žaliavo pievos.

Tasilio piešiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Tasilio Adžeras – viena seniausiai gyvenamų Sacharos teritorijų. Čia rasta daug uolų piešinių, neolito dirbinių ir keramikos. Piešiniai ir raižiniai ant uolų ir urvų sienų gyvai ir vaizdžiai pasakoja apie Tasilio Adžero gyvenimą.

Daugumai tų paveikslų būdingas didelis gyvumas, linijų taupumas ir puikus spalvų jutimas, o pagal stilių ir temą juos galima skirstyti pagal gana aiškius laikotarpius: ankstyviausiuose paveiksluose, galbūt tapytuose 60004000 m. pr. m. e., vaizduojami negridų išvaizdos žmonės, medžiojantys dramblius, buivolus, hipopotamus ir laukines avis. Antroje grupėje, sukurtoje gal 40001500 m. pr. m. e. laikotarpiu, vaizduojami gyvulių augintojai, prižiūrintys dideles keršų ilgaragių galvijų kaimenes, tarp kurių matyti žirafų ir stručių. Be to, yra scenų, vaizduojančių puotas, vestuves, vaikus. Trečiuoju laikotarpiu, apie 1500300 m. pr. m. e., Sachara tapo tokia sausa kaip dabar, o tada čia atsikraustė nauja tauta: ginkluoti kariai, vorele skriejantys dviem ar trim arkliais kinkytais vežimais. Pamažu apie 200100 m. pr. m. e. arkliai dingsta, o jų vietą užima vaikiški kupranugarių piešiniai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]