Maratonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Maratono bėgimas – šiuolaikinėje lengvojoje atletikoje ilgiausia bėgimo distancija, siekianti 42 km 195 m. Pavadinimas kilo nuo Maratono mūšio, vykusio (490 m. pr. m. e.). Pasakojama, kad graikų karys Filipidas atbėgo iš Maratono miestelio į Atėnus pranešti apie graikų pergalę prieš persus ir vos pasakęs tai, numirė.

[taisyti] Atstumas

Dabartinis maratono atstumas yra 42 km 195 m. Šis atstumas buvo bėgamas per 1908 m. Londono Olimpines žaidynes, o 1921 m. pripažintas oficialiu maratono atstumu. Anksčiau atstumas nebuvo pastovus, bėgikai bėgdavo įvairius atstumus nuo 40 km iki 42 km 750 m. Tarp Maratono vietovės ir Atėnų atstumas yra apie 40 km.

[taisyti] Rekordai

Dabartinis pasaulio rekordas priklauso Hailui Gebrselasiui iš Etiopijos. Jis Berlyne 2008 m. atbėgo per 2:03:59 ir pagerino ankstesnį paties 2007 m. Berlyne pasiektą pasaulio rekordą (2:04:26). Ankstesnis rekordas priklausė Paului Tergatui iš Kenijos, kuris tame pačiame Berlyno maratone 2003 m. buvo atbėgęs per 2:04:55.

Lietuvos vyrų rekordą 1997 spalio 26 d. pasiekė Česlovas Kundrotas. Jis Frankfurte maratoną nubėgo per 2:12:35. Lietuvos moterų rekordas priklauso Živilei Balčiūnaitei. 2005 lapkričio 20 d. Tokijo maratone ji nubėgo per 2:25:15.