Ordinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Keliaraiščio ordino riterio ženklai
TSRS Raudonosios žvaigždės ordinas
Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine

Ordinas – garbės ženklas, suteikiamas už ypatingus nuopelnus.

Šiuolaikiniai ordinai yra kilę iš viduramžių riterių ordinų. Pasaulietiniai riterių ordinai atsirado vėlyvaisiais viduramžiais. Pradžioje ordinas buvo monarchui artimų, nusipelniusų riterių grupė. Patekimas į ordiną (tą grupę) buvo garbė ir apdovanojimas (nes monarcho palankumas buvo naudingas). Tais laikais ordinais ne apdovanodavo, o į ordinus priimdavo (šiuolaikinis tokio ordino analogas – privilegijuotas klubas). Paprastai tokio riterių ordino narių skaičius būdavo ribotas, todėl priklausyti tokiam ordinui buvo prestižiška. Riterių ordinui galėdavo priklausyti tik bajorai (kai kuriose šalyse už nuopelnus žmonės galėdavo gauti bajorystę, o po to – ir tapti riterių ordino nariais). Riteris, priimtas į tokį riterių ordiną, gaudavo atskyrio ženklą – žvaigždę, kryžių ar juostą. Dažnai riterių ordino nariai galėjo užimti vieną iš trijų pakopų – būti paprastu ordino riteriu, būti ordino komandoru (karininku), ir būti jo magistru. Europoje ordinai paprastai turėdavo 3-4 pakopas.
Užimant aukštesnę pakopą buvo gaunama teisė nešioti aukštesnį atskyrio ženklą. Vėliau ordinais buvo imta vadinti būtent atskyrio ženklus, kurie anksčiau tik rodė priklausomybė ordinui ir tam tikrai jo pakopai, nors liko tradicija vadinti ordino kavalieriumi, kur kavalierius reiškia 'riteris'.

Pagal europinę tradiciją:

  • tas pats žmogus negali būti du kartus apdovanotas to paties ordino tos pačios pakopos ženklu, nes žmogus negali priklausyti tam pačiam ordinui du kartus.
  • tas pats žmogus negali būti apdovanotas to paties ordino žemesnės pakopos ženklu, kas reikštų pažeminimą.
  • apdovanotasis nešioja to paties ordino aukščiausios pakopos ženklą, nes užimdamas aukštesnę pakopą jis nebeužima žemesnės (tapęs magistru jis nebėra komandoras).

Iki XIX a. vidurio ordinai būdavo neteikiami nebajorams. 1802 m. Napoleonas įkūrė Garbės Legiono ordiną, kuris iki šiol yra aukščiausias Prancūzijos apdovanojimas. Juo apdovanodavo žmones ne pagal visuomeninę padėtį, o už narsą mūšiuose ar 20 metų nepriekaištingos tarnybos.

Pagal Garbės Legiono ordino pavyzdį buvo įkurta daug dabartinių Vakarų Europos ordinų. Pvz., Leopoldo ordinas (Belgija, 1832 m.), Britanijos Imperijos ordinas (D. Britanija, 1917 m.). Šie ordinai paprastai turi penkias klases.

JAV neturi ordinų, kadangi ji formavosi kaip antiaristokratiška valstybė, kur negalėjo būti riterių ordinų. JAV apdovanojimų sistemą sudaro medaliai.

Ordinai socialistinėse šalyse[taisyti | redaguoti kodą]

Socialistinėse valstybėse buvo atsisakyta senųjų ordinų tradicijų. Pasikeitė ne tik ordinų ženklų dizainas, bet ir apdovanojimo taisyklės. Pirmuoju Tarybų Rusijos ordinu (Raudonosios Žvaigždės ordinas) buvo galima apdovanoti kelis kartus. Apdovanotieji keliomis to paties ordino pakopomis nešioja visų pakopų ženklus. Pirmieji tarybiniai ordinai neturėjo juostos ir plokštelės, buvo tvirtinami sraigtu. Tarybiniai ordinai su juosta ant plokštelės atsirado Antrojo pasaulinio karo metais. Pagal tarybinių ordinų pavyzdį ordinus susikūrė kitos to meto socialistinės valstybės.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka