Vytautas Benokraitis
| Vytautas Benokraitis | |
|---|---|
| Gimė | 1931 m. kovo 1 d. Šiauliai |
| Mirė | 2003 m. birželio 30 d. (72 metai) Šiauliai |
| Tėvas | Jeronimas |
| Motina | Adolfina |
| Veikla | teatro aktorius |
| Partija | 1955 m. SSKP |
Vytautas Benokraitis (1931 m. kovo 1 d. Šiauliuose – 2003 m. birželio 30 d. Šiauliuose) – Lietuvos teatro aktorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1943 m. pradėjo mokytis Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1945 m. įstojo į Šiaulių dramos teatro vaidybos studiją (vadovas Kazys Juršys), o ją baigęs, 1948 m. priimtas dirbti teatro pagalbiniu darbuotoju, vėliau aktoriumi. Šiaulių dramos teatre dirbo iki 1986 m. Sukūrė daugiau kaip 150 charakterinių ir komiškųjų vaidmenų.[1][2] Palaidotas Ginkūnų kapinėse.
Žymesni vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teatre:
- 1948 m. Valeras – Moljeras. Tartiufas
- 1952 m. Bonfonas – Honoré de Balzac. Eugenija Grandė
- 1954 m. Povilas Jonas Avyžius. Baltieji gluosniai
- 1956 m. Maksas Žilė – Honoré de Balzac. Viengungio gyvenimas,
- 1960 m. Don Karlas – Frydrichas Šileris. Don Karlas
- 1965 m. Vikis – Kazys Saja. Jo ekscelencija Vabalas
- 1966 m. Zubrys – Vincas Krėvė. Šarūnas
- 1970 m. Vosylius – Samuilas Maršakas. Katės namai
- 1977 m. Barva – Petras Vaičiūnas. Prisikėlimas
- 1989 m. Keberolis – Jonas Avyžius. Degimai
Kine:
- 1988 m. Usnys – Vilius Karalius, rež. Vidmantas Bačiulis, LTV
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazys Tumkevičius. Vytautas Benokraitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 234
- ↑ Pranas Piaulokas. Vytautas Benokraitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 71 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Penkiasdešimt metų teatre: apie aktorių Vytautą Benokraitį / Rimantas Vaitekūnas. – Šiauliai: Teatro ir kino mėgėjų susivienijimas „Credo“, 1996. – 35 p.: iliustr.