Benediktas Juodka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benediktas Juodka (1943 sausio 13 d. Utenoje) - Lietuvos profesorius, VU rektorius.
B. Juodka vedęs, turi vieną sūnų.
Turinys |
[taisyti] Išsilavinimas
1965 m. baigė Maskvos Lomonosovo universiteto Chemijos fakulteto Gamtinių junginių chemijos katedrą Jau po septynerių metų - 1968 m. - baigė aspirantūrą Maskvos Lomonosovo universitete ir apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją (nostrifikuota, daktaro). 1981 m. apgynė Chemijos mokslų daktaro disertaciją Maskvos Lomonosovo universitete (nostrifikuota, habilituoto daktaro)
[taisyti] Profesinė veikla
1968–1969 m. – Vilniaus universiteto Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros asistentas 1969–1971 m. – VU Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros vyr. dėstytojas. 1971 m. – 2002 m. – VU, Biochemijos ir biofizikos katedros dirbo vedėju. 1982 m. Benediktui Juodkai suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1991 m. – VU mokslo reikalų prorektorius. Šiose pareigose profesorius dirbo dešimtmetį. 1992 m. – 2003 m – Lietuvos MA prezidentas. Nuo 2001 iki 2002 m. B. Juodka laikinai ėjo VU rektoriaus pareigas, o jau po 2002 m. rinkimų B. Juodka - VU rektorius.
[taisyti] Įvertinimai, narystė akademijose
- 1986 m., 2002 m. - Lietuvos valstybinės mokslo premijos;
- 1987 m. – Lietuvos MA narys-korespondentas;
- 1990 m. – Lietuvos MA tikrasis narys (akademikas);
- 1994 m. – Latvijos MA užsienio narys;
- 1994 m. – Europos mokslo ir meno akademijos narys (Zalcburgas);
- 1999–2001 m. - Pasaulio mokslo ir technologijų etikos komiteto vicepirmininkas;
- 2000 m. – T. Grotuso vardo premija;
- 2001 m. – Baltijos šalių mokslų akademijų medalis;
Apdovanotas LDK Gedimino, Belgijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos ordinais;
- 2002 m. - Europos menų, gamtos ir humanitarinių mokslų akademijos (Paryžius) tituluotas narys;
- 2002 m. – Italijos mokslų akademijos užsienio narys;
- 2004 m. – Lietuvos olimpinio komiteto garbės ženklas;
- 2006 m. – Vilniaus miesto Žygimanto Augusto medalis;
[taisyti] Tarptautinis bendradarbiavimas
- 1973 m. – 2 mėn. stažuotė Čekoslovakijos MA Organinės chemijos ir biochemijos institute.
- 1974–1975 m. – 10 mėn. stažuotė Šiaurės vakarų ir Ilinojaus universitetuose (JAV)
- 1985 m., 1987 m. vizituojantis profesorius Debreceno universitete (Vengrija)
- 1989 m., 1992 m., 1995 m., 1997 m. – vizituojantis profesorius Frankfurto prie Maino universitete (Vokietija)
1991 m. (6 mėn) 1993 m. (2 mėn.), 1995 m. (2 mėn.), 1997 (3 mėn.), 2000 m. (3 mėn.) – mokslinis darbas Vokietijos vėžio tyrimo centre Heidelberge (Vokietija).
Skaitė paskaitas ir dalyvavo tarptautinėse konferencijose Austrijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Čekijos, Čilės, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Kuveito, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetuose ir mokslo centruose. Paruošti ir skaitomi arba skaityti šie teoriniai kursai: Bioorganinė chemija, Biochemija, Molekulinė biologija, Nukleorūgščių chemija ir biochemija.
[taisyti] Mokslinio darbo kryptys
Kovalentiniai nukleorūgščių ir baltymų kompleksai bei jų cheminis modeliavimas; Transportinių ribonukleorūgščių pirmtakų brendimo mechanizmo tyrimas; Fotodinaminės onkoterapijos biocheminiai mechanizmai.
