Tomas Venclova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Tomas Venclova
20070320 Tomas Venclova by Kubik 02.JPG
Gimė: 1937 m. rugsėjo 11 d. (76 metai)
Klaipėda
Tėvas: Antanas Venclova
Motina: Eliza Račkauskaitė-Venclovienė
Sutuoktinis(-ė): Nataša Ogaj, Tatjana Milovidova-Venclova
Vaikai:

Andrius, Marija

Veikla: poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas
Alma mater: 1960 m. Vilniaus V. Kapsuko universitetas
Žymūs apdovanojimai:
  • 1995 m. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
  • 1999 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius

Tomas Venclova (g. 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė ir užaugo rašytojo Antano Venclovos, LSSR himno autoriaus, šeimoje. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. 19541960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką.

19611965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. [1][2]

Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV).

T. Venclova artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra – Česlovu Milošu[3] [4]. T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų.

Poezija[taisyti | redaguoti kodą]

Tomo Venclovos eilėraščio poetinė kalba disciplinuota. Poetas laikosi daugelio klasikinės poezijos normų – ritmo, rimo, metro. Pasaulį lyrinis subjektas tarsi stebi iš šalies ir jį komentuoja. Poetas dažnai atsigręžia į pasaulinę literatūros ir kultūros tradiciją. Taip pat poetui rūpima problema – laiko tėkmė, istorija ir jos poveikis žmogui. Jo kūryboje yra ir pilietinių, net politinių eilėraščių, ir meilės lyrikos. Emigracijoje rašytuose eilėraščiuose dažna tremties, kaip išbandymo, atskleidžiančio žmogaus būties esmę, tema.

T. Venclovos eilėraščiai versti į daugelį kalbų (rinkiniai pasirodė angliškai, vokiškai, itališkai, švediškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai, kiniškai ir kitomis kalbomis).

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Antano ir Tomo Venclovų muziejaus ekspozicija Vilniuje
  • 1978 m. V. Krėvės literatūrinė premija, už „98 eilėraščius“
  • 1995 m. Ldk Gedimino ordino Komandoro kryžius
  • 1999 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius
  • 2000 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija
  • 2002 m. Šv. Kristoforo statulėlė
  • 2005 m. poetinio Druskininkų rudens Jotvingių premija
  • 2009 m. „Sugiharos fondas - Diplomatai už gyvybę“ T. Venclovą išrinko Tolerancijos žmogumi[5]
  • 2010 m. Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas [6]
  • tarptautinės Vilenica (1990 m.), Capri (1991 m.), Qinghai (2011 m.), Petrarca (2014 m.) premijos
  • 2012 m. Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas
  • 2013 m. Vilniaus garbės piliečio vardas
  • 2013 m. Lenkijos atgimimo ordino Didysis kryžius[7]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Raketos, planetos ir mes. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962.
  • Golemas, arba dirbtinis žmogus: pokalbiai apie kibernetiką. - Vilnius, 1965.
  • Kalbos ženklas: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1972.
  • Lietuva pasaulyje: publicistika. - Chicago: Akad. skautijos leidykla, 1981.
  • Tekstai apie tekstus. - Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1985.
  • Tankėjanti šviesa: eilėraščiai. - Chicago: AM&M Publications, 1990.
  • Pašnekesys žiemą: eilėraščiai ir vertimai. - Vilnius: Vaga, 1991.
  • Vilties formos: eseistika ir publicistika. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1991.
  • Reginys iš alėjos: eilėraščiai. - Vilnius: Baltos lankos, 1998.
  • Rinktinė. - Vilnius: Baltos lankos, 1999. - 173 p.
  • Manau, kad… Pokalbiai su Tomu Venclova. - Vilnius: Baltos lankos, 2000. - 200 p.
  • Ligi Lietuvos 10 000 kilometrų. - Vilnius: Baltos lankos, 2003. - 236 p.
  • Sankirta. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
  • Vilniaus vardai. - Vilnius: R. Paknio leidykla, 2006. - 333 p. - ISBN 9986-830-96-6.
  • Aleksander Wat: life and art of an iconoclast. - New Haven: Yale University Press, 1996. - ISBN 0-300-06406-3.
  • Winter Dialogue. - Northwestern University Press, 1997.
  • Forms of Hope: Essays. - The Sheep Meadow Press, 1999.
  • The Junction. - Bloodaxe Books, 2008.
  • Gespräch im Winter: Gedichte. - Suhrkamp, 2007.
  • Aleksander Wat. Obrazoburca. Przeł. J. Goślicki. - Kraków: Wydawnictwo Literackie, 1997.
  • Rozmowa w zimie. - Warszawa: Zeszyty Literackie, 2001.
  • Eseje. Publicystyka. - Pogranicze, 2001. - ISBN 83-86872-25-X.
  • Niezniszczalny rytm – eseje o literaturze. - Pogranicze, 2002. - ISBN 83-86872-39-X.
  • Неустойчивое равновесие: восемь русских поэтических текстов. - New Haven: YCIAS, 1986.
  • Собеседники на пиру. Статьи о русской литературе. - Vilnius: Baltos lankos, 1997.
  • Свобода и правда. - Москва: Прогресс, 1999.
  • Гранёный воздух. Стихотворения. - Москва: ОГИ, Дом Юргиса Балтрушайтиса, 2002.
  • Статьи о Бродском. - Москва: Baltrus, Новое издательство, 2005. - 176 с.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Tomas Venclova: biografijos ir kūrybos ženklai (sud. Donata Mitaitė). - Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002. - 223 p.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]