Fagotas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Fagotas | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||
|
Fagotas (angl. Bassoon, pranc. Basson, it. Fagotto arba Bassone, vok. Fagott) – boso-tenoro tesitūros medinis muzikos instrumentas, pučiamasis liežuvėlinis aerofonas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pirmieji fagotai sukonstruoti XVI a. pirmoje pusėje Italijoje.
[taisyti] Konstrukcija
Korpusas sudarytas iš sudvejinto kūginio medinio vamzdžio. Turi nuo 25 iki 27 garsyklių (5 iš jų neuždengtos vožtuvėliais). Prie korpuso viršutinėje dalyje yra metalinis išlenktas vamzdelis su gale esančiu dvigubu liežuvėliu (mundštukas), pro kurį pučiama.
[taisyti] Vartojimas
Grojama simfoniniuose orkestruose, didelės sudėties pučiamųjų orkestruose, kameriniuose ansambliuose, solo.
[taisyti] Kompozitoriai
- Antonio Vivaldi - 39 koncertai fagotui.
- Wolfgang Amadeus Mozart - koncertas fagotui, K191.
- Camille Saint-Saëns - Sonata fagotui ir fortepionui G-dur, op. 168.
- Richard Strauss - Duet Concertino, klarnetui ir fagotui.
[taisyti] Šaltiniai
