Ansis Epneris
| Ansis Epneris latv. Ansis Epners | |
|---|---|
| Gimė | 1937 m. spalio 26 d. Ryga |
| Mirė | 2003 m. balandžio 2 d. (65 metai) Ryga |
| Veikla | latvių kino režisierius, prodiuseris |
| Organizacijos | Latvijos muzikos akademija Latvijos kultūros akademija |
| Pareigos | profesorius |
Ansis Epneris (latv. Ansis Epners, 1937 m. spalio 26 d. Ryga – 2003 m. balandžio 2 d. ten pat) – latvių kino režisierius, scenaristas, prodiuseris.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1962 m. baigė Latvijos universiteto Filologijos fakultetą, 1969–1971 m. studijavo Aukštuosiuose kino režisūros kursuose Maskvoje. 1960–1966 m. dirbo Latvijos TV. 1969–1991 m. Rygos kino studijos režisierius. 1984–1992 m. dėstė Latvijos muzikos akademijoje, nuo 1991 m. – Latvijos kultūros akademijoje; šios akademijos Kino, TV ir teatro meno fakulteto vadovas; nuo 1991 m. profesorius. 1991 m. Rygoje įkūrė kino studiją AVE, buvo jos vadovas, prodiuseris, režisierius.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė daugiau kaip 100 dokumentinių filmų, dauguma jų – sporto tema, filmų portretų, kultūros, visuomeninės tematikos filmų. Jie ekspresyvūs, dinamiško, asociatyvaus montažo. Daugelio savo studijoje kurtų filmų prodiuseris.[1]
Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Michailas Talis. Po dvidešimties metų (Mihails Tals. Pec divdesmit gadiem), 1980 m.,
- Irbė: Žmogus ir kaukė (Irbe: Cilveks und maska), 1996 m.
- Sergejus Eizenšteinas. Post scriptum, 1978 m.
- Monumentai 1984 m.
- Aš esu latvis (Es esmu latvietis) 1990 m.,
- Narvas, vaidybinis, 1993 m.
- 102 lizdai Latvijai (102 Nests for Latvia), 2001 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Epners Ansis (Ansis Epneras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 536-537 psl.