Adolfas Damušis
Adolfas Damušis (iki 1939 m. Domaševičius, 1908 m. birželio 16 d. Toščica, Mogiliavo sritis – 2003 m. vasario 27 d. Vilnius, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune) – Lietuvos chemikas, pasipriešinimo sovietiniam ir naciniam okupaciniams režimams veikėjas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1919 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. 1928 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1934 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą ir liko jame dirbti. Nuo 1940 m. Neorganinės chemijos katedros vedėjas, 1942 m.-1943 m. Technologijos fakulteto (nuo 1943 m. kovo mėn. veikė nelegaliai) dekanas. 1947 m. apsigyveno JAV. 1997 m. su žmona grįžo į Lietuvą.
1940 m. apgynė disertaciją „Aliuminio ir geležies deginių įtaka į portlandcemento susitraukimą“, inžinerijos daktaras. 1964 m. LKMA akademikas. 1997 m. VDU garbės daktaras.
Žmona Jadvyga, duktė Gintė Damušytė.
[taisyti] Mokslinė veikla
Profesorius Pranas Jodelė paskatino susidomėti cemento gamybos galimybėmis Lietuvoje. 1936 m.-1940 m. vasaromis prie Kauno ir Papilės – Akmenės bei Karpėnų–Vegėsių apylinkėse tyrė kreidos ir klinčių klodus, o žiemą medžiagas analizavo laboratorijoje. 1937 m.-1938 m. specializavosi Vokietijos, Čekoslovakijos, Suomijos cemento fabrikuose. Bandomąjį žaliavų vagoną buvo nugabenęs į fabriką Vokietijoje. Atlikęs tyrinėjimus ir apskaičiavimus, 1939 m. parengė cemento fabriko Skirsnemunėje projektą, pagal jį statyba Skirsnemunėje buvo pradėta, deja baigti darbus sutrukdė karas. N. Akmenėje cemento gamykla pastatyta tik po 20 m.
1947–1957 m. dirbo „Sherwin-Williams“ bendrovėje Klyvlende, 1957–1973 m. dirbo BASF Wyandotte chemijos bendrovėje Detroite. 1973–1983 m. Detroito universiteto profesorius, Polimerų tyrimo instituto vicedirektorius.
24 išradimai patentuoti JAV, Kanadoje, Anglijoje ir Prancūzijoje.
[taisyti] Politinė veikla
1941 m. Lietuvos aktyvistų fronto karinio štabo vadas, vienas Birželio sukilimo Kaune organizatorių ir vadovų, Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras. 1943 m. Vienas Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo komiteto organizatorių, 1943–1944 m. vicepirmininkas. Už pasipriešinimo nacių okupacinei valdžiai organizavimą 1944–1945 m. nacių kalintas Vokietijoje, Bairoite. Išėjęs į laisvę, surado šeimą ir apsigyveno Kempteno DP stovykloje, dirbo lietuvių gimnazijos direktoriumi. 1945 m. įkurtos Lietuvos rezistencijos buvusių politinių kalinių sąjungos vienas kūrėjų ir vadovų.
1947–1950 m. ir 1966 m.-1969 m. Lietuvių fronto bičiulių pirmininkas. 1948 m.-1954 m. Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos vicepirmininkas, 1954–1955 m. pirmininkas. Aktyviai dalyvavo TSRS okupuotos Lietuvos laisvinimo byloje, daug rašė į užsienio lietuvių spaudą. Vienas radijo stoties „Laisvoji Europa“ redaktorių.
[taisyti] Visuomeninė veikla
1932 m. Inžinierių ateitininkų korporacijos „Grandis“ įkūrėjas. 1946 m.-1952 m. Ateitininkų federacijos vyriausiasis vadas, 1957 m.-1964 m. ir 1977 m.-1983 m. tarybos pirmininkas. 1957 m. įsteigė JAV lietuvių jaunimo stovyklą „Dainava“ ir jai kelis dešimtmečius vadovavo. 1985 m.-1987 m. Vykdomojo komiteto Lietuvos krikšto 600 m. sukakčiai paminėti pirmininko pavaduotojas.
[taisyti] Bibliografija
- Uretaninės dangos: Dangų apdorojimas (Urethane Coatings: Treatise on Coatings 1967 m.)
- Sandarikliai (Sealants 1967 m.)
- Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940–1959 m. (1988 m., 1991 m. Lietuvoje),
- Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo policijos dokumentuose (1989 m.)
- Lietuvos rezistencija prieš sovietų ir nacių agresiją (Lithuania Against Soviet and Nazi Agression 1994 m.)
[taisyti] Įvertinimas
- 1984 m. Vienas iš nedaugelio lietuvių, apdovanotų Vatikano Šv. Silvestro ordinu
- 1994 m. Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinas
