Elena Červinskienė
Elena Červinskienė (1920 m. kovo 12 d. Smukučiai, Jurbarko valsčius – 2003 m. gegužės 23 d. Vilnius) – Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1938–1940 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete. 1941 m. ištremta į Altajaus kraštą, vėliau į Jakutiją. 1948 m. grįžo į Lietuvą. 1953 m. baigė Maskvos universitetą. 1982 m. filologijos mokslų daktarė.
1957–1992 m. Vilniaus universitete dėstė rusų literatūrą, 1984–1992 m. Rusų literatūros katedros vedėja, nuo 1984 m. profesorė.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Levas Tolstojus, apybraiža, 1960 m.
- Antonas Čechovas, apybraiža, 1965 m.
- Fiodoras Dostojevskis, monografija, 1971 m.
- Meninio pasaulio vienovė. A. P. Čechovas, 1976 m., rusų kalba
- Levo Tolstojaus meno pasaulyje, 1978 m.
- Pagal Levo Tolstojaus įstatymą, 1992 m., rusų k.
- Apie literatūros esmę, rusų literatūros kritikos chrestomatija, 1988 m.
- Silpnųjų jėga, atsiminimai apie tremtį, 1995 m., rusų kalba 1999 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Marina Ivinskaja. Elena Červinskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 321 psl.