Žemutinio Naugardo sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemutinio Naugardo sritis
Нижегородская область
Žemutinio Naugardo srities vėliava Žemutinio Naugardo srities herbas
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Pavolgio federalinė apygarda
Ekonominis regionas Centro
Administracinis centras Nižnij Novgorodas
Oficialios kalbos rusų
Gyventojų (2002) 3 524 028 (10)
Plotas 76 900 km² (40)
  - vandens % 1,2 %
Tankumas (2002) 46 žm./km²
Teritorijos kodas RU-NIZ
Vikiteka Žemutinio Naugardo sritisVikiteka

Žemutinio Naugardo sritis (arba Nižnij Novgorodo sritis, rus. Нижегородская область), anksčiau – Gorkio sritis – tai Rusijos Federacijos sritis, esanti Pavolgio federalinės apygardos sudėtyje, europinėje Rusijos dalyje. Administracinis centras yra Nižnij Novgorodas, kuriame gyvena 1,3 milijono gyventojų (4 pagal dydį Rusijos miestas). Visa sritis turi 3,5 milijono gyventojų.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemutinio Naugardo sritis ribojasi su Kostromos sritimi, Kirovo sritimi, Marių Respublika, Čiuvašija, Mordovija, Riazanės sritimi, Vladimiro sritimi ir Ivanovo sritimi.

Sritis įsikūrusi europinėje Rusijos dalyje, Rytų Europos lygumos viduryje. Užima 76 900 km² plotą, iš kurių 41 proc. sudaro dirbama žemė, 48 proc. – miškai, 2 proc. – vandenys. Sritį į dvi dalis dalina didžiausia Europoje Volgos upė.

Dešiniakrantė Volgos atžvilgiu srities dalis aukštesnė (iki 247 m), o kairiakrantė dalis (Užvolgė) – žemuma. Per sritį teka Volgos intakai – Oka (su Tioša), Kerženecas, Sura (su Pjana, Alatyriu), Vetluga. Volgos slėnyje sudaryti Gorkio, Čeboksarų tvenkiniai.

Klimatas žemyninis, vidutinių platumų. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -12 °C, liepos +19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – apie 500 mm. Dešiniakrantėje dalyje auga ąžuolynai, plyti pievinės stepės, o Užvolgėje – spygliuočių (eglių, pušų) ir mišrieji miškai.[1] Įsteigtas Kerženeco rezervatas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

~94 % gyventojų – rusai, 1,3 % – totoriai, 0,6 % – mordviai (2010 m.). Miestų gyventojų – 79,8 % (2017 m.).

Didžiausi miestai (2007 m., tūkst. gyv.):

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 120–121


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas