Žydų autonominė sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žydų autonominė sritis
Еврейская автономная область
ייִדישע אױטאָנאָמע געגנט
Žydų autonominės srities vėliava Žydų autonominės srities herbas
(Detaliau)
Jewish in Russia.svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Tolimųjų Rytų federalinė apygarda
Ekonominis regionas: Tolimųjų Rytų
Administracinis centras: Birobidžanas
Oficialios kalbos: rusų, totorių, jidiš
Vadovas: Nikolajus Volkovas
Gyventojų (2005): 188 700 (80)
Plotas: 36 300 km² (64)
Tankumas (2005): 5 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Žydų autonominė sritisVikiteka

Žydų autonominė sritis (jid. ייִדישער אױטאָנאָמע געגנט, rus. Еврейская автономная область) – sritis Rusijos Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje, Chabarovsko krašto pietvakariuose, prie Kinijos sienos. Srities administracinis centras – Birobidžanas.

Žydų autonominė sritis sudaryta 1934 m. gegužės 7 d. Plotas – 36 300 km². Gyventojų – 188 700 (2005).

Sritis suskirstyta į 5 rajonus:

Yra du miestai: Birobidžanas ir Oblučė.

Srities vakaruose ir šiaurės vakaruose yra Mažojo Chingano (iki 1148 m aukščio), Sutaro, Ščiuki Poktojaus, Pompejevkos kalnagūbriai, šiaurėje – Burėjos kalnagūbrio atšakos, pietuose ir pietryčiuose – pelkėta Amūro vidurupio žemuma.

Didžiausios upės – Amūras ir jo intakai Bidžanas, Byra, Tunguska.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šį kraštą XVII a. pradėjo tirti rusų keliautojai (V. Pojarkovas, J. Chabarovas). Į čia kėlėsi rusų kolonistai. Daugiau Rusijos gyventojų apsigyveno nuo XIX a. vidurio (nuo 1856 m. – Užbaikalės kazokų, nuo XIX a. pabaigos – Amūro geležinkelio darbininkų ir tarnautojų). Kraštas tapo Rusijos imperijos dalimi. Atsirado stanicų, gyvenviečių ir geležinkelio stočių: Byra, Birakanas, Tichonkaja. 19201922 m. kraštas įėjo į Tolimųjų Rytų Respubliką. 1934 m. buvo įkurta Žydų autonominė sritis.

Nuoroda[taisyti | redaguoti kodą]

Žydų autonominė sritis (rus.)


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas