Adygėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Adygėjos Respublika
Республика Адыгея
Адыгэ Республик
Adygėjos vėliava Adygėjos herbas
(Detaliau)
Map of Russia - Republic of Adygea (2008-03).svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Pietinė Federalinė Sritis
Ekonominis regionas: Šiaurės Kaukazas
Administracinis centras: Maikopas
Oficialios kalbos: rusų kalba, adygų kalba
Prezidentas: Hazretas Medžidovičius Sovmenas
Ministras pirmininkas: Asfaras Pšikanovičius Kchaguras
Gyventojų (2002): 447 109 (74 vieta)
Plotas: 7 600 km² (85 vieta)
  - vandens %: labai nedidelis %
Tankumas (2002): 59 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Adygėjos RespublikaVikiteka
Adygea.png

Adygėjos respublika (rus. Республика Адыгея; Адыгэ Республик) yra respublika Rusijos Federacijos sudėtyje.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Adygėja išsidėsčiusi Kaukazo kalnų prieškalnėse. Šiaurinėje dalyje plyti lygumos, o pietuose – kalnai. Miškai dengia beveik 40 % respublikos teritorijos. Respublikos plotas – 7,600 km². Adygėja ribojasi tik su Krasnodaro kraštu. Aukščiausias Adygėjos taškas – Čugušo kalnas (3,238 m). Laiko zona: Maskvos laiko zona (MSK/MSD). UTC pridėtinis laikas +03:00 (MSK)/+0400 (MSD).

Vandens telkiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Kubanės upė (870 km) – viena iš didžiausių upių Kaukazo regione, joje vyksta laivyba. Kubanės upė formuoja šiaurinę sienos dalį tarp Adygėjos ir Krasnodaro krašto. Kitos Adygėjos upės:

  • Baltoji upė
  • Chokhrako upė
  • Dacho upė
  • Farso upė
  • Chodzo upė
  • Kišos upė
  • Laba upė (Formuojanti rytinę Adygėjos ir Krasnodaro krašto dalies sieną),
  • Psekupso upė,
  • Pšišo upė
  • Sachrajaus upė.

Respublikoje nėra didelių ežerų. Yra kelios vandens saugyklos:

  • Krasnodaro vandens saugykla
  • Oktiabrsko vandens saugykla
  • Šapsugsko vandens saugykla
  • Čičitos vandens saugykla

Kalnai[taisyti | redaguoti kodą]

Respublikos kalnų aukštis svyruoja nuo 2000 iki 3238 m. Didžiausi kalnai respublikoje yra šie:

  • Čugušo kalnas (3238 m)
  • Fišto kalnas
  • Ošteno kalnas
  • Pseašcho kalnas
  • Šepsi kalnas

Naudingosios iškasenos[taisyti | redaguoti kodą]

Respublika turtinga nafta ir gamtinėmis dujomis. Taip pat randama aukso, sidabro, volframo, geležies ir kitų naudingųjų iškasenų.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutinė sausio temperatūra: -2 °C Vidutinė liepos temperatūra: +22 °C Vidutinis kasmetinis kritulių kiekis: 700 mm

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Cecenija-orn.png
Šiaurės Kaukazo istorija
Cirkasai, Alanai, Vainachai
Chazarų kaganatas
Alanija, Sariras
Kipčiakai > Mongolų imperija
Kabarda, Digorai, Avarų chanatas
Kaukazo imamatas, Kaukazo karas
Rusijos imperija
Š. Kaukazo kalnų respublika, Tereko TR, Kubanės LR
Rusijos TFSR:
Kalnų ATSR, Adygėja, Karačiajų Čerkesija, Kabarda-Balkarija, Šiaurės Osetija, Čečėnija-Ingušija, Dagestanas
Rusijos federacija
(Kaukazo emyratas)
Šiaurės Kaukazo regionai
Cirkasija, Osetija, Ičkerija, Dagestanas

Adygėja kaip autonominė sritis įsteigta kartu su Tarybų Sąjungos įkūrimu 1922 m. rugpjūčio 24 d. Tuo metu Krasnodaras buvo administracinis srities centras. 1928 m. rugpjūčio 13 d. autonominė Adygėjos respublika buvo atskirta nuo Krasnodaro krašto. Maikopas administraciniu centru tapo 1936 m., kai srities sienos buvo pakeistos. 1991 m. liepos 3 d. srities statutas buvo pakeltas iki respublikos Rusijos Federacijos jurisdikcijoje. Pirmasis Adygėjos respublikos prezidentas Aslanas Alijevičius Džarimovas, išrinktas 1992 m. sausį. 2002 m. respublikos prezidentu tapo Hazretas Sovmenas. Kadangi jis ir didžiuma politinio elito Adygėjoje yra adygai, slavų kilmės politikai susibūrė į organizaciją, save vadinančia Slavų Unija. Ji teigia, kad Adygėjoje etniniai rusai yra diskriminuojami. Organizacija palaikė Adygėjos respublikos susiliejimą su Krasnodaro kraštu, bet Kremlius šio sumanymo neparėmė.

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Adygėjos vyriausybės vadovas – prezidentas, renkamas penkerių metų kadencijai. Norint kandidatuoti į prezidento postą, būtina žinoti Adyghabzeję (adygų kalba). Dabartinis prezidentas Hazretas Medžidovičius Sovmenas išrinktas į prezidento postą 2002 m., kur pakeitė Aslaną Džarimovą. Vyriausybė – Adygėjos valstybinė taryba (Chazė), kuri susideda iš Atstovų tarybos ir Respublikos tarybos, renkama tiesiogiai. Abi tarybos renkamos kas penkerius metus ir turi po 27 atstovus. Adygėjos ministras pirmininkas skiriamas prezidento Nacionalinio Susirinkimo metu. Dabartinis Adygėjos ministras pirmininkas – Asfaras Pšikanovičius Kchaguras. Respublika siunčia tris atstovus į Rusijos Federacijos parlamentą: vieną į Dūmą ir du į Federacijos tarybą. Respublikos konstitucija buvo priimta 1995 m. gegužės 14 d.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Respublikoje gyvena 447 109 gyventojai, 66 % yra rusai, adygai (taip pat žinomi kaip čerkesai) sudaro 23 %.

  • Populiacija: 44 7109 (2002)
    • Mieste: 23 4900 (52,5 %)
    • Kaime: 212 209 (47,5 %)
    • Vyrai: 208 019 (46,5 %)
    • Moterys: 239 090 (53,5 %)
    • Moterų tūkstančiui vyrų: 1149
  • Amžiaus vidurkis: 37 metai
    • Mieste: 36,6 metai
    • Kaime: 37,4 metai
    • Vyrai: 34 metai
    • Moterys: 39,6 metai
  • Šeimų skaičius: 151597 (440 449 žmonės)
    • Mieste: 82 949 (230 286 žmonės)
    • kaime: 68 648 (210 163 žmonės)

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausi miestai 2002 m. (> 10 tūkst. gyventojų):

  1. Maikopas
  2. Jablonovskis
  3. Enemas
  4. Giaginskaja
  5. Adygeiskas
  6. Chanskaja
  7. Tulskis

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

A.

Nors Adygėjos respublika yra viena iš neturtingiausių respublikų Rusijoje, šalyje gausu miškų, o dirvožemis labai derlingas. Šalis eksportuoja grūdus, saulėgrąžas, arbatą, tabaką ir kitus produktus. Išvystyta avininkystė ir kiaulininkystė. Iš pramonės šakų labiausia vystomos maisto, medienos, medžio apdirbimo, popieriaus, sunkiosios technikos ir metalo pramonės šakos.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Maikope yra mažas aerouostas (ICAO aerouostų kodas URKM), per respublikos teritoriją praeina kelios geležinkelio linijos.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Adyghabze (adygų kalba) priklauso Vakarų Šiaurės Kaukazo kalbų grupei. Kartu su rusų kalba adygų kalba yra valstybinė kalba Adygėjoje. Respublikoje yra 8 valstybiniai ir 23 viešieji muziejai. Didžiausias – Nacionalinis Adygėjos Respublikos muziejus, esantis Maikope. Adygėjos valstybinis universitetas ir Maikopo valstybinis technologinis institutas yra Maikopo mieste, tai dvi didžiausios švietimo įstaigos Respublikoje.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas