Čeliabinsko sritis

Čeliabinsko sritis Челябинская область
Valstybė:	Rusija
Federalinė apygarda:	Uralo federalinė apygarda
Ekonominis regionas:	Uralo
Administracinis centras:	Čeliabinskas
Oficialios kalbos:	rusų
Vadovas:	Piotras Suminas
Gyventojų (2002):	3 603 300 (9)
Plotas:	87 900 km² (36)
- vandens %:	0,3 %
Tankumas (2002):	41 žm./km²
Vikiteka:	Čeliabinsko sritisVikiteka

Čeliabinsko sritis (rus. Челябинская область) yra Rusijos sritis pietų Urale ir Vakarų Sibiro žemumoje. Ribojasi su Kazachija pietryčiuose, Baškirija vakaruose, Sverdlovsko sritimi šiaurėje, Orenburgo sritimi pietuose ir Kurgano sritimi rytuose. Centras – Čeliabinskas.

Pagrindinės pramonės šakos yra mašinų gamyba ir metalo apdirbimas, regione taip pat yra gamtinių išteklių - geležies rūdos, cinko ir kt.

Istorija

Sritis įkurta 1934 m. sausio 17 d. Čeliabinsko tvirtovė pastatyta 1736 m., tačiau daugiau gyventojų srityje ėmė kurtis XIX a., po to kai čia buvo nutiestas geležinkelis.

Geografija

Sritis įsikūrusi Pietų Uralo kalnuose ir Užuralėje. Aukštis iki 1406 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -16-18 °C, liepos mėnesio +17-20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 300-500 mm kritulių. Rytinės srities upės priklauso Kamos baseinui (Ufa), pietinės - Uralo baseinui (Uralas), rytinės - Tobolo baseinui (Miasas, Ujus). Gausu ežerų (Uvildai, Turgojakas ir kt.). Vakaruose, kalnų šlaituose auga mišrieji miškai, pietuose plyti miškastepės ir stepės.

Gyventojai

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:

• rusai - 82,3 %
• totoriai - 5,7 %
• baškirai - 4,6 %
• ukrainiečiai - 2,14 %
• kazachai - 1,01 %
• vokiečiai - 0,78 %
• baltarusiai - 0,56 %
• ir kt.

Miestai

Srities vakarinės dalies kraštovaizdis

Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

1. Čeliabinskas
2. Magnitogorskas
3. Zlatoustas
4. Miasas
5. Kopeiskas
6. Oziorskas
7. Troickas
8. Snežinskas
9. Satka
10. Čebarkulis
11. Kyštymas
12. Korkinas
13. Južnouralskas
14. Verchnij Ufalėjus
15. Triochgornas
16. Aša

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas Autonominės sritys Žydų Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Tolimieji Rytai | Uralas