Čeliabinsko sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čeliabinsko sritis
Челябинская область
Čeliabinsko srities vėliava Čeliabinsko srities herbas
Chelyabinsk in Russia.svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Uralo federalinė apygarda
Ekonominis regionas: Uralo
Administracinis centras: Čeliabinskas
Oficialios kalbos: rusų
Vadovas: Piotras Suminas
Gyventojų (2002): 3 603 300 (9)
Plotas: 87 900 km² (36)
  - vandens %: 0,3 %
Tankumas (2002): 41 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Čeliabinsko sritisVikiteka

Čeliabinsko sritis (rus. Челябинская область) yra Rusijos sritis pietų Urale ir Vakarų Sibiro žemumoje. Ribojasi su Kazachija pietryčiuose, Baškirija vakaruose, Sverdlovsko sritimi šiaurėje, Orenburgo sritimi pietuose ir Kurgano sritimi rytuose. Centras – Čeliabinskas.

Pagrindinės pramonės šakos yra mašinų gamyba ir metalo apdirbimas, regione taip pat yra gamtinių išteklių - geležies rūdos, cinko ir kt.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sritis įkurta 1934 m. sausio 17 d. Čeliabinsko tvirtovė pastatyta 1736 m., tačiau daugiau gyventojų srityje ėmė kurtis XIX a., po to kai čia buvo nutiestas geležinkelis.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Sritis įsikūrusi Pietų Uralo kalnuose ir Užuralėje. Aukštis iki 1406 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -16-18 °C, liepos mėnesio +17-20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 300-500 mm kritulių. Rytinės srities upės priklauso Kamos baseinui (Ufa), pietinės - Uralo baseinui (Uralas), rytinės - Tobolo baseinui (Miasas, Ujus). Gausu ežerų (Uvildai, Turgojakas ir kt.). Vakaruose, kalnų šlaituose auga mišrieji miškai, pietuose plyti miškastepės ir stepės.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Srities vakarinės dalies kraštovaizdis

Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

  1. Čeliabinskas
  2. Magnitogorskas
  3. Zlatoustas
  4. Miasas
  5. Kopeiskas
  6. Oziorskas
  7. Troickas
  8. Snežinskas
  9. Satka
  10. Čebarkulis
  11. Kyštymas
  12. Korkinas
  13. Južnouralskas
  14. Verchnij Ufalėjus
  15. Triochgornas
  16. Aša



Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas