Chakasija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Chakasijos Respublika
Республика Хакасия
Хакас Республиказы
Flag of Khakassia.svg KhakassiaCOA.gif
Khakassia in Russia.svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Sibiro
Ekonominis regionas: Rytų Sibiras
Administracinis centras: Abakanas
Oficialios kalbos: rusų, chakasų
Vyriausybės pirmininkas: Aleksejus Lebedis
 Aukščiausiosios tarybos pirmininkas:  Vladimiras Štigaševas
Gyventojų (2005): 541 000 (70 vieta)
Plotas: 61 900 km² (49 vieta)
  - vandens %: 0,8 %
Tankumas (2005): 9 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Chakasijos RespublikaVikiteka
Khakassia republic map.png

Chakasijos Respublika (chakasų kalba Хакас Республиказы) – Rusijos Federacijos respublika Rytų Sibiro pietuose, Jenisiejaus kairiajame krante. Plotas 61 900 km², 541 200 gyv. (2005 m.), gyventojų tankumas 8,7 km². Sostinė – Abakanas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Chakasijos šiaurės vakaruose – Kuznecko Alatau, vakaruose – Abakano kalnagūbrių rytų šlaitai, pietuose – Vakarų Sajanų šiaurės šlaitai. Didžiausias aukštis – 2930 m Karagošo kalnas. Tarp kalnagūbrių Minusinsko duburio vakarų dalis.

Klimatas žemyninis, vidutinių platumų. Sausio vidutinė temperatūra nuo -15 iki -21 °C, liepos 17-20 °C. Per metus iškrenta 300–700 mm kritulių. Didžiausios upės: Jenisiejus, jo kairysis intakas Abakanas (laivuojamos). Gėli ežerai: Čiornojė, Fyrkolis, Itkulis, druskingi ežerai: Belio, Šira.

Teritorijos didžioji dalis stepės, miškastepės, kalnuose – spygliuočių miškai (auga maumedžiai, kedrai), kalnų tundra, subalpinės ir alpinės pievos. Chakasijos rezervatas įkurtas 1999 m., sujungus Mažojo Abakano ir Čiazų rezervatus.

Laiko juosta[taisyti | redaguoti kodą]

RTZ6.png

Chakasija priklauso Krasnojarsko laiko zonai arba UTC +7 (vasarą – UTC +8)

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkeliu iš Abakano pasiekiamas Ačinskas, Irkutskas, Novokuzneckas, plentu iš Abakano – Krasnojarskas ir Kyzylas. Abakane yra oro uostas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Chakasijai priklauso didesnioji Minusinsko anglių baseino dalis. Kasama akmens anglis (per metus apie 5,l mln. t.), geležies (2,3 mln. t.), vario, molibdeno rūdos, auksas, laužiamas marmuras. Yra naftos, gamtinių dujų telkinių.

Veikia Sajanų Šušenskojės hidroelektrinė ir Mainos hidroelektrinė. Išvystyta spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, gaminami geležinkelio vagonai, konteineriai, automobiliniai kranai. Veikia miško ruošos, medžio apdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės (vilnos) ir trikotažo, odos, avalynės, maisto pramonė. Auginami javai, daugiausia kviečiai, pašariniai augalai, bulvės, daržovės. Kalnuose išplėtota galvijininkystė, avininkystė.

Veikia Širos balneologijos ir purvo terapijos kurortas.

Kultūra ir švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Abakane veikia Chakasijos universitetas, įkurtas 1944 m., turintis 3 filialus kituose miestuose, Chakasijos Technologijos institutas (Krasnojarsko technologijos universiteto filialas). 1944 m. įkurtas Kalbos, literatūros ir istorijos mokslinių tyrimų institutas, Žemės ūkio plėtros institutas. Veikia 218 bibliotekų, pagrindinė Abakane – Nacionalinė N. Domažako biblioteka. Yra Respublikinis kraštotyros muziejus.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena rusai, chakasai, ukrainiečiai, vokiečiai, totoriai, baltarusiai.

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestuose gyvena 71,2 proc. gyventojų. Didžiausi miestai 2002 m. (tūkst.)

  1. Abakanas 165,2
  2. Černogorskas 73,1
  3. Sajanogorskas 50,3
  4. Abaza 18,1
  5. Ust Abakanas 14,9
  6. Sorskas 13,3

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Chakasija suskirstyta į 8 rajonus:

  • Altajaus rajonas
  • Askizo rajonas
  • Beisko rajonas
  • Bogrado rajonas
  • Ordžonikidzės rajonas
  • Taštypo rajonas
  • Ust Abakano rajonas
  • Širino rajonas

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Chakasijos teritorijoje žmonės apsigyveno paleolite. II- I a. pr. m. e. atsikėlė hunai sumušė vietinius europidus dinlinus ir sumišo su jais. Apie VI a. susikūrė chakasų protėvių Jenisiejaus kirgizų, senovės kinų vadintų chjagas, valstybinis junginys. Jį 1207 m. užkariavo mongolai, kurie sugriovė irigacinius kanalus, todėl sunyko chakasų ariamoji žemdirbystė, įsivyravo pusiau klajoklinė gyvulininkystė.

XIII-XVI a. regiono gyventojai buvo pavaldūs mongolų Aukso ordai ir kitiems chanams. XVII a. susikūrusios Tūbos, Altysaro, Altyro ir Jezero kunigaikštės sudarė Chongorajaus valstybinį junginį, kuris 1667 m. tapo Džungarų chanato vasalu. 1727 m. Chongorajų prisijungė Rusija. Vietos gyventojai mokėjo duoklę (jasaką). Rusų kolonistai ilgainiui užgrobė geriausias žemes. XVIIIXIX a. chakasai, tuomet vadinti Ačinsko, Minusinsko arba Abakano totoriais, tapo sėslūs, dauguma prievarta (oficialiai -1876 m.) apkrikštyti pagal stačiatikių apeigas.

Nuo XVIII a. formavosi vidaus rinka, įkurtos pirmosios kasyklos; XIX a. antroje pusėje nutiestas Sibiro geležinkelis, susikūrė akmens anglių pramonė, plėtėsi aukso gavyba. Daugėjo rusų kolonistų. Chakasija virto Rusijos imperijos, o XX a. – TSRS tremties ir kalinimo vieta.

19181919 m. regioną buvo užėmusi Baltoji gvardija. Nugalėjus bolševikams 1923 m. Rusijos SFSR sudaryta Chakasijos nacionalinė apskritis. Tuomet oficialiai įsitvirtino Chakasijos vardas. 1921 m. ji pertvarkyta į nacionalinę apygardą, 1930 m. į autonominę sritį. 1991 m. Chakasija pasiskelbė suverenia, nuo 1992 m. Rusijos Federacijos respublika, sutartis pasirašyta 1992 m. kovo 31 d.

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

19481952 m. į Chakasiją iš TSRS okupuotos Lietuvos atvežti keli ešelonai tremtinių. [1] Vėliau tremtinių dar buvo atkelta iš kitų regionų. Jie buvo išskirstyti beveik po visą kraštą, kirto mišką, gabeno, krovė rąstus, plukdė juos Abakano, Maturos, Čiornyj Ijuso, Jenisiejaus upėmis, tiesė ir prižiūrėjo kelius bei geležinkelius, dirbo lentpjūvėse, tarybiniuose ūkiuose, statybose, fabrikuose. Daug tremtinių, ypač vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių, mirė nuo išsekimo ir ligų, žuvo ar buvo sužaloti miško darbuose. Nuo 1954 m. į Lietuvą buvo leista grįžti vaikams, nuo 1957 m. ir suaugusiesiems. Nemažai jų grįžo dar ir 19621965 m.

Daugelyje Chakasijos gyvenviečių yra lietuvių kapų. 19891990 m. dalis palaikų parvežta į Lietuvą. 1990 m. į Chakasiją buvo nuvykusi ekspedicija iš Lietuvos. Kai kurie lietuviai, sukūrę mišrias šeimas, tebegyvena Chakasijoje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas