Čečėnų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čečėnų kalba
Нохчийн мотт
Kalbama: Rusija (Čečėnija, Dagestanas, Ingušija), Gruzija, Turkija, Kazachija ir kt.
Kalbančiųjų skaičius: ~1 500 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Šiaurės Kaukazo
 nachų
  čečėnų

Rašto sistemos: kirilica
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Flag of the Chechen Republic.svg Čečėnija
Flag of Dagestan.svg Dagestanas
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: ce
ISO 639-2: che
ISO 639-3: che

Čečėnų kalba (Нохчийн мотт) – Šiaurės Kaukazo kalbų šeimai priskiriama kalba, vartojama čečėnų, gyvenančių Rusijoje (daugiausia Čečėnijoje ir Dagestane) bei gausios diasporos už Rusijos ribų. Kalbančiųjų skaičius – apie 1,5 mln. žmonių (Rusijoje – 1,36 mln.). Tai viena iš oficialių Čečėnijos ir Dagestano kalbų.

Kalba priklauso Šiaurės Kaukazo kalbų šeimos nachų šakai ir yra artima ingušų bei bacbų kalboms.

Tarmės[taisyti | redaguoti kodą]

Čečėnų kalba turi daug gan skirtingų tarmių, patarmių ir šnektų: akchių, čiantų, čiabarlojų, mialchų, nochčmachachojų, orcchojų, šarojų, šuotojų, terlojų. Gruzijoje vartojama kistinų tarmė gerokai skiriasi nuo Rusijos čečėnų tarmių.

Fonetika[taisyti | redaguoti kodą]

Kalba turi labai sudėtingą fonetinę sistemą: trumpieji, ilgieji, umliautiniai balsiai, dvibalsiai, tribalisiai, nazalizacija, yra apie 40-60 priebalsių.

Raštas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji žinomi čečėniški užrašai surašyti gruzinu raštu. Nuo XVIII a. kalba pradėta užrašinėti arabų raštu. 19251938 m. galiojo lotyniška abėcėlė, o nuo 1938 m. – kirilica. 1992 m. Ičkerijos čečėnų respublika oficialiu raštu paskelbė lotynišką raidyną, tačiau šis projektas platesnio populiarumo nesulaukė.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Čečėnų kalba