Čečėnų kalba
| Čečėnų kalba Нохчийн мотт |
|
|---|---|
| Kalbama: | Rusija (Čečėnija, Dagestanas, Ingušija), Gruzija, Turkija, Kazachija ir kt. |
| Kalbančiųjų skaičius: | ~1 500 000 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė: |
Šiaurės Kaukazo |
| Rašto sistemos: | kirilica |
|
|
|
| Oficiali kalba: |  Čečėnija Dagestanas |
|
|
|
| ISO 639-1: | ce |
| ISO 639-2: | che |
| ISO 639-3: | che |
Čečėnų kalba (Нохчийн мотт) – Šiaurės Kaukazo kalbų šeimai priskiriama kalba, vartojama čečėnų, gyvenančių Rusijoje (daugiausia Čečėnijoje ir Dagestane) bei gausios diasporos už Rusijos ribų. Kalbančiųjų skaičius – apie 1,5 mln. žmonių (Rusijoje – 1,36 mln.). Tai viena iš oficialių Čečėnijos ir Dagestano kalbų.
Kalba priklauso Šiaurės Kaukazo kalbų šeimos nachų šakai ir yra artima ingušų bei bacbų kalboms.
Turinys |
Tarmės [taisyti]
Čečėnų kalba turi daug gan skirtingų tarmių, patarmių ir šnektų: akchių, čiantų, čiabarlojų, mialchų, nochčmachachojų, orcchojų, šarojų, šuotojų, terlojų. Gruzijoje vartojama kistinų tarmė gerokai skiriasi nuo Rusijos čečėnų tarmių.
Fonetika [taisyti]
Kalba turi labai sudėtingą fonetinę sistemą: trumpieji, ilgieji, umliautiniai balsiai, dvibalsiai, tribalisiai, nazalizacija, yra apie 40-60 priebalsių.
Raštas [taisyti]
Pirmieji žinomi čečėniški užrašai surašyti gruzinu raštu. Nuo XVIII a. kalba pradėta užrašinėti arabų raštu. 1925–1938 m. galiojo lotyniška abėcėlė, o nuo 1938 m. – kirilica. 1992 m. Ičkerijos čečėnų respublika oficialiu raštu paskelbė lotynišką raidyną, tačiau šis projektas platesnio populiarumo nesulaukė.
Nuorodos [taisyti]
- che Etnologijos kalbos kodo „che“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „che“)
