Čečėnijos karas
Ičkerijos-Rusijos konfliktas - karinis konfliktas tarp nepriklausomybės siekusios Ičkerijos Čečėnų Respublikos ir Rusijos Federacijos.
Turinys |
Pirmasis Čečėnijos karas [taisyti]
| Pirmasis Čečėnijos karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Užgrobtas rusų Mi-8, 1994-ųjų gruodis |
|||||||
|
|||||||
| Priešininkai | |||||||
| Vadai | |||||||
| Pavelas Gračiovas Anatolijus Kulikovas Konstantinas Pulikovskis Anatolijus Romanovas Anatolijus Škirko Viačeslavas Tichomirovas Genadijus Troševas |
Džocharas Dudajevas Aslanas Maschadovas |
||||||
| Pajėgos | |||||||
| 38 000 (1994 gruodis) 70 500 (1995 vasaris) |
15 000 reguliarios kariuomenės ir tiek pat nereguliarios (Rusijos duomenimis) | ||||||
| Aukos | |||||||
| Kariuomenė
5 732 |
Kariuomenė
2 800—3 800 |
||||||
| Civiliai
50 000–100 000 [1] |
|||||||
Pirmasis Čečėnijos karas prasidėjo 1994-ųjų gruodžio 11-tąją Rusijos gynybos ir vidaus reikalų ministerijos daliniai, remdamiesi Rusijos Federacijos Prezidento Boriso Jelcino įsakymu „Dėl neteisėtų ginkluotų grupuočių veiklos pažabojimo Čečėnijos Respublikos teritorijoje“, buvo įvesti į Čečėnijos teritoriją.
Pirmosios derybos, skirtos aptarti susidariusią situaciją po Rusijos karių įvedimo į Ičkerijos čečėnų respubliką (IČR), praėjo Vladikaukaze gruodžio 12-14 dienomis, tačiau buvo nutrauktos čečėnams nesutikus pasirašyti dokumentą pagal kurį IČR įeina į Rusijos Federacijos sudėtį.
Nepaisant daug didesnės sausumos kariuomenės, oro pajėgų, karinės technikos, Rusijos kariuomenė nesugebėjo įvesti efektyvaus Čečėnijos kalnuotų rajonų valdymo, dėl sėkmingai vykdytų Čečėnijos kariuomenės partizaninio karo veiksmų. Šis karas baigėsi didžiuliu Rusijos pažeminimu ir tragiškomis aukomis čečėnų tautai. Konservatyviais skaičiavimais šiame kare žuvo 7500 Rusijos kareivių ir karininkų, 10000 čečėnų kovotojų, ir mažų mažiausiai 35 000 civilių. Šiame kare čečėnai išgarsėjo kaip puikūs kovotojai, tačiau pasižymėjo dideliu žiaurumu, be jokio gailesčio nukirtinėjo galvas ir skerdė rusų kareivius 18-20 m. paimtus į nelaisvę. Minimaliais skaičiavimais iš viso pirmame Čečėnų kare žuvo 46500 žmonių. Kitais skaičiavimais aukų skaičiai gali siekti nuo 80 000 iki 100 000 žuvusiųjų [2].
Ginkluotas konfliktas buvo „užšaldytas“ 1996-ųjų rugpjūčio 31 d. pasirašius paliaubas.
Antrasis Čečėnijos karas [taisyti]
1999 m. spalio 4 d. Rusijos kariuomenė vėl įžengė į Ičkerijos Čečėnų Respublikos teritoriją, pradėdama Antrąjį Čečėnijos karą.
Dabartinė Čečėnija [taisyti]
Nuo pat 1990 m. respublikoje vyko teisiniai, kariniai ir civiliniai konfliktai, kurių pagrindas buvo kova tarp separatinio laisvės judėjimo atstovų ir pro-rusiškų valdžios organų. Šiandieną Čečėnija yra santykinai stabili federalinė respublika, esanti Rusijos Federacijos sudėtyje. Joje nuo 2003 m. balandžio 2 dienos veikia regioninė konstitucija priimta per 2003 m. kovo 23 d. referendumą.[3].
Mene [taisyti]
2011 m. Lietuvoje sukurtas dokumentinis filmas „Barzakh“ (rež. Mantas Kvedaravičius). Tai tarptautinį pripažinimą pelnęs lietuvių-suomių filmas apie karo konflikto nuniokotą Čečėniją, čia tvyrančią valdžios savivalę, koncentracijos stovyklas, žiaurius kankinimo metodus.
Išnašos [taisyti]
- ↑ Civil and military casualties of the wars in Chechnya Russian-Chechen Friendship Society
- ↑ http://newleftreview.org/A2533
- ↑ http://www.ishr.org/publications/2003/chechnya.htm