Čečėnijos karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ičkerijos-Rusijos konfliktas – karinis konfliktas tarp nepriklausomybės siekusios Ičkerijos Čečėnų Respublikos ir Rusijos Federacijos.

Pirmasis Čečėnijos karas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis Čečėnijos karas
Evstafiev-chechnya-palace-gunman.jpg
Sugriautas Groznas
Data 1994 m. gruodžio 11 d. – 1996 m. rugpjūčio 31 d.
Vieta Čečėnija
Rezultatas Paliaubos. De facto Ičkerijos čečėnų respublikos nepriklausomybė
Priešininkai
RusijaRusijos Federacija Chechen Republic of Ichkeria Ičkerijos čečėnų respublika
Vadai
Pavelas Gračiovas
Anatolijus Kulikovas
Konstantinas Pulikovskis
Anatolijus Romanovas
Anatolijus Škirko
Viačeslavas Tichomirovas
Genadijus Troševas
Džocharas Dudajevas
Aslanas Maschadovas
Pajėgos
38 000 (1994 gruodis)
70 500 (1995 vasaris)
15 000 reguliarios kariuomenės ir tiek pat nereguliarios (Rusijos duomenimis)
Aukos
Kariuomenė

5 732

Kariuomenė

2800–3800

Civiliai

50 000–100 000 [1]

Pirmasis Čečėnijos karas prasidėjo 1994 m. gruodžio 11 d. Rusijos gynybos ir vidaus reikalų ministerijos daliniai, remdamiesi Rusijos Federacijos Prezidento Boriso Jelcino įsakymu „Dėl neteisėtų ginkluotų grupuočių veiklos pažabojimo Čečėnijos Respublikos teritorijoje“, buvo įvesti į Čečėnijos teritoriją.

Pirmosios derybos, skirtos aptarti susidariusią situaciją po Rusijos karių įvedimo į Ičkerijos čečėnų respubliką (IČR), praėjo Vladikaukaze gruodžio 12-14 dienomis, tačiau buvo nutrauktos čečėnams nesutikus pasirašyti dokumentą pagal kurį IČR įeina į Rusijos Federacijos sudėtį.

Nepaisant daug didesnės sausumos kariuomenės, oro pajėgų, karinės technikos, Rusijos kariuomenė nesugebėjo įvesti efektyvaus Čečėnijos kalnuotų rajonų valdymo, dėl sėkmingai vykdytų Čečėnijos kariuomenės partizaninio karo veiksmų. Šis karas baigėsi didžiuliu Rusijos pažeminimu ir tragiškomis aukomis čečėnų tautai. Konservatyviais skaičiavimais šiame kare žuvo 7500 Rusijos kareivių ir karininkų, 10 000 čečėnų kovotojų, ir mažų mažiausiai 35 000 civilių. Šiame kare čečėnai išgarsėjo kaip puikūs kovotojai, tačiau pasižymėjo dideliu žiaurumu, be jokio gailesčio nukirtinėjo galvas ir skerdė rusų kareivius 18-20 m. paimtus į nelaisvę. Minimaliais skaičiavimais iš viso pirmame Čečėnų kare žuvo 46 500 žmonių. Kitais skaičiavimais aukų skaičiai gali siekti nuo 80 000 iki 100 000 žuvusiųjų. [2]

Ginkluotas konfliktas buvo „užšaldytas“ 1996 m. rugpjūčio 31 d. pasirašius paliaubas.


Antrasis Čečėnijos karas[taisyti | redaguoti kodą]

1999 m. spalio 4 d. Rusijos kariuomenė vėl įžengė į Ičkerijos Čečėnų Respublikos teritoriją, pradėdama Antrąjį Čečėnijos karą.

Dabartinė Čečėnija[taisyti | redaguoti kodą]

Filmo apie Čečėniją plakatas

Nuo pat 1990 m. respublikoje vyko teisiniai, kariniai ir civiliniai konfliktai, kurių pagrindas buvo kova tarp separatinio laisvės judėjimo atstovų ir pro-rusiškų valdžios organų. Šiandieną Čečėnija yra santykinai stabili federalinė respublika, esanti Rusijos Federacijos sudėtyje. Joje nuo 2003 m. balandžio 2 dienos veikia regioninė konstitucija priimta per 2003 m. kovo 23 d. referendumą. [3].

Mene[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. Lietuvoje sukurtas dokumentinis filmas „Barzakh“ (rež. Mantas Kvedaravičius). Tai tarptautinį pripažinimą pelnęs lietuvių-suomių filmas apie karo konflikto nuniokotą Čečėniją, čia tvyrančią valdžios savivalę, koncentracijos stovyklas, žiaurius kankinimo metodus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]