Šiaurės Osetija
| Šiaurės Osetija-Alanija Республика Северная Осетия–Алания Цæгат Ирыстоны Аланийы Республикæ |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|||||||
.svg) |
|||||||
| Valstybė: |  Rusija |
||||||
| Federalinė apygarda: | Pietų federacinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas: | Kaukazas | ||||||
| Administracinis centras: | Vladikaukazas | ||||||
| Oficialios kalbos: | rusų, osetinų | ||||||
| Vadovas: | Taymuraz Mamsurov | ||||||
| Gyventojų : | 710 275 (68) | ||||||
| Plotas: | 8 000 km² (68) | ||||||
| - vandens %: | 2,9 % | ||||||
| Tankumas : | 89 žm./km² | ||||||
 Vikiteka: |
Šiaurės Osetija-AlanijaVikiteka | ||||||
Šiaurės Osetija (taip pat Šiaurės Osetija-Alanija) (Rus.: Республика Северная Осетия–Алания; Oset.: Цæгат Ирыстоны Аланийы Республикæ) – autonominė respublika Rusijoje, Kaukazo kalnuose. Ribojasi su Kabardos-Balkarijos Respublika, Stavropolio kraštu, Čečėnijos bei Ingušijos respublikomis ir Gruzija (Pietų Osetija).
Geografija [taisyti]
Respublika įsikūrusi Didžiojo Kaukazo šiauriniame šlaite. Einant į šiaurę paviršius leidžiasi žemyn. Aukščiausia viršukalnė – Kazbekas (5033 m). Klimatas žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -4 °C, liepos mėnesio +20-23 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 450–800 mm. Svarbiausia upė – Terekas (su intakais – Ardonu, Uruchu, Fiagdonu). Pašlaitėse auga plačialapių miškai, sudaryti iš bukų, ąžuolų, skroblų. Aukštikalnėse plyti subalpinės ir alpinės pievos, įdubose – mišrieji miškai. Įsteigtas Šiaurės Osetijos draustinis.
Tautinė sudėtis [taisyti]
Miestai [taisyti]
Didžiausi miestai 2002 m. (> 15 tūkst. gyventojų):
-
Ardono tarpeklis
-
Dargavso nekropolis ir gyvenvietė
-
Alanijos vienuolynas
