Karelijos Respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karelijos Respublika
Республика Карелия
Karjalan tazavalla
Karelijos Respublikos vėliava Karelijos Respublikos herbas
(Detaliau)
Karelia in Russia.svg
Laiko juosta: (UTC+4)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federacinė apygarda
Ekonominis regionas: Šiaurės
Administracinis centras: Petrozavodskas
Oficialios kalbos: rusų, karelų
Vadovas: Sergėjus Katanandovas
Gyventojų (2013): 636 932 (63)
Plotas: 180 520 km² (18)
  - vandens %: 14,7 %
Tankumas (2013): 3,53 žm./km²
ISO 3166-2: RU-KR
Commons-logo.svg Vikiteka: Karelijos RespublikaVikiteka

Karelija (rus. Карелия), Karelijos Respublika (rus. Республика Карелия, karel. Karjalan tazavalla) – federacinė respublika šiaurės vakarų Rusijoje, Karelijos regione. Ribojasi su Archangelsko sritimi rytuose, su Vologdos ir Leningrado sritimis pietuose, su Suomija vakaruose ir su Murmansko sritimi šiaurėje. Šiaurės rytuose skalauja Baltoji jūra. Sostinė – Petrozavodskas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1920 m. sudaryta Karelijos darbininkų komuna, 1923 m. perorganizuota į Karelijos ASSR. 19401956 m. buvo Karelijos-Suomijos TSR (sąjunginė SSRS respublika), vėliau vėl tapo autonomine respublika. Nuo 1991 m. – federacinė Rusijos respublika.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Karelija driekiasi Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose, kalvotoje ir labai ežeringoje Vakarų Karelijos aukštumoje. Vakaruose ir šiaurės vakaruose pereina į Manselkės aukštumą (aukštis iki 578 m).

Klimatas vidutinių platumų, daugiausia jūrinis. Vidutinė vasario mėnesio temperatūra nuo -9 °C iki -13 °C, liepą 14-16 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis apie 500 mm. Upės priklauso Baltijos ir Baltosios jūrų baseinams: Vodla, Kemė, Kovda, Vygas, Suna (su Kivačo kriokliu). Karelijoje telkšo apie 60 tūkst. ežerų, jų tarpe vieni didžiausių Europoje Ladogos ir Onegos ežerai. Kiti didesni ežerai: Piaozeras, Segozeras, Vygozeras, Topozeras, Siamozeras, Janisjarvis, Vodlozeras, Leksozeras, Niukas ir kt.

Apie pusę respublikos teritorijos dengia spygliuočių (daugiausia pušų) ir mišrieji miškai (beržai, uosiai, alksniai).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Ežeringoji Karelija. Venehjarvio ežeras

Karelijoje yra 13 miestų; didžiausi:

Tautinė sudėtis (2002 m.):

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas