Minskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Meras, gyventojai |
|||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
|rajonas = Minsko |
|rajonas = Minsko |
||
|įkurtas = 1067 |
|įkurtas = 1067 |
||
|vadovotitulas = Meras |vadovas = |
|vadovotitulas = Meras |vadovas = Anatolijus Sivakas |
||
|gyventojumetai = |
|gyventojumetai = 2019 |gyventoju = 2018281 |
||
|plotas = 348. |
|plotas = 348.85 |
||
|altitudė = |
|altitudė = |
||
|pastokodas = |
|pastokodas = |
||
Eilutė 65: | Eilutė 65: | ||
=== Futbolas === |
=== Futbolas === |
||
* [[FK Ataka Minsk]] |
* [[FK Ataka Minsk]] (1986-1998) |
||
* [[FK Darida]] |
* [[FK Darida]] (2000-2008) |
||
* [[FK Dinamo Minsk]] |
* [[FK Dinamo Minsk]] |
||
* [[FK Dinamo-93 Minsk]] |
* [[FK Dinamo-93 Minsk]] (1992-1998) |
||
* [[FK |
* [[FK SKVIČ]] (2000-2014) |
||
* [[FK Minsk]] |
* [[FK Minsk]] |
||
* [[FK Partizan Minsk]] |
* [[FK Partizan Minsk]] (2002-2014) |
||
* [[Torpedo Minsk]] |
* [[Torpedo Minsk]] (1947-2019) |
||
* [[FK Zvezda-BGU Minsk]] |
* [[FK Zvezda-BGU Minsk]] |
||
21:59, 23 vasario 2020 versija
Minskas blrs. Мiнск, rus. Минск | |
---|---|
Nepriklausomybės aikštė (2009 m.) | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Baltarusija |
Sritis | Minsko sritis |
Rajonas | Minsko rajonas |
Įkūrimo data | 1067 |
Meras | Anatolijus Sivakas |
Gyventojų | 2 018 281 |
Plotas | 348,85 km² |
Tankumas | 5 786 žm./km² |
Tinklalapis | www.minsk.gov.by |
Vikiteka | Minskas |
Kirčiavimas | Mìnskas |
Minskas (blrs. Мiнск, 1939 m. Менск[1], taip pat įvairiu metu Меньск, Менеск, Міньск; rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Vienuoliktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Tai artimiausia nuo Vilniaus užsienio sostinė.
Istorija
Nuo 1067 m. žinomas kaip Менеск. Nuo XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, 1793 m. atiteko Rusijos imperijai. 1918 m. kovo 25 d. tapo nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos sostine, 1919 m. Baltarusijos SSR sostine.
Per Antrąjį pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas. Raudonajai armijai nugalėjus vokiečių armiją, Baltarusija su sostine Minsku, vėl buvo užgrobta Sovietų Sąjungos. Pokario metais miestas atstatytas. 1991 m. tapo nepriklausomos Baltarusijos sostine.
Geografija
Rytų Europos miestas, išsidėstęs prie Svisločės upės (Dniepro baseinas) 280,6 m aukštumoje.
Administracinis suskirstymas
Šiuo metu Minskas suskirstytas į 9 rajonus (šiuose rajonuose išskiriami smulkesni mikrorajonai, bet jie neturi savivaldos):
Pramonė
Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų (БелавтоМАЗ, traktoriai МТЗ, staklių), prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.
Transportas
Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Naujosios Vilnios į Minską.
Nuo 1984 m. veikia Minsko metropolitenas. Yra Nacionalinis Minsko oro uostas.
Švietimas ir kultūra
Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Baltarusijos universitetas, konservatorija ir kt.), 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų (Didžiojo Tėvynės karo, senovės baltarusių meno, liaudies architektūros ir buities, dailės), Minsko zoologijos sodas.
Architektūra
Išlikę vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), sporto rūmai (1966 m.), vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).
Sportas
Futbolas
- FK Ataka Minsk (1986-1998)
- FK Darida (2000-2008)
- FK Dinamo Minsk
- FK Dinamo-93 Minsk (1992-1998)
- FK SKVIČ (2000-2014)
- FK Minsk
- FK Partizan Minsk (2002-2014)
- Torpedo Minsk (1947-2019)
- FK Zvezda-BGU Minsk
Motobolas
Minskas ir Lietuva
Per Pirmąjį pasaulinį karą Minske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, kunigo Vincento Borisevičiaus įkurtas Lietuvių moksleivių šelpimo būrelis. 1917 m. mieste vyko Vakarų fronto lietuvių kareivių II suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 6000 lietuvių karių. Minske buvo leidžiami bolševikinės krypties lietuviški laikraščiai, knygos. 1928–1937 m. Minsko radijas kartą per savaitę transliavo laidas lietuvių kalba.[4]
Po SSRS žlugimo, 1992 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atkurti diplomatiniai santykiai. Dabar Minsko centre veikia Lietuvos ambasada. 1994 m. Minske įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, 1996 m. – sekmadieninė lietuvių mokykla. 2000 m. mieste įsteigtas Baltarusijos lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.[5][6]
Nuotraukų galerija
-
Po vokiečių dirižablio bombos pataikymo į vieną Minsko namų. 1915 m. spalio 3 d.
-
Po vokiečių dirižablio bombos pataikymo į vieną Minsko namų. 1915 m. spalio 3 d.
-
Miesto vaizdas (2002 m.)
-
Minsko vaizdas nuo Svislotės upės (2011 m.)
-
Miesto vaizdas per žiemos metu užšalusią Svislotės upę (2013 m.)
-
Prie Staražovskio gatvės Minsko daugiabučiai ir Svislotės upė (2005 m.)
Šaltiniai
- ↑ 69 гадоў таму Менск стаў Мінскам (gudų k.)
- ↑ „2011 m. atvirasis Baltarusijos motobolo čempionatas“. Nuoroda tikrinta Kovo 4, 2012.
{{cite web}}
: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=
(pagalba); no-break space character in|title=
at position 5 (pagalba) - ↑ „2010m. atvirojo Baltarusijos motobolo čempionato varžybų tvarkaraštis - motobolas“.
- ↑ http://193.219.47.10/mokslo-lietuva/node/2552
- ↑ „Lietuvos santykiai su Baltarusija“. Nuoroda tikrinta Spalio 31, 2010.
{{cite web}}
: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=
(pagalba) - ↑ „Lietuvos santykiai su Baltarusija“. Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijoje.
Nuorodos
- locator.by / Карта Мінска (žemėlapis)
- openstreetmap.org / Геаграфічныя дадзеныя па тэме Мінск (žemėlapis)
- minsk.gov.by / Минский городской исполнительный комитет, Rusiškai
- radzima.org / Гісторыя Мінска, Gudiškai
- youtube.com / НОВЫЙ МИНСК 1954, Rusiškai
- youtube.com / Dokumentation „Minsk (Минск: столица советской Белоруссии)“ 1969, Rusiškai
|
|
|