Minskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 53°54′0″ š. pl. 27°34′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 27.56667°r. ilg. / 53.90000; 27.56667 (Minskas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
S Išimama iliustracija Belarus-Minsk-Palace_of_Sports-1.jpg, kurią naudotojas Fastily pašalino Commons projekte
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{city/Baltarusijos miestas
{{city/Baltarusijos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|pavadinimas = Minskas
|origpavadin = {{be|Мiнск}}, {{ru|Минск}}
|origpavadin = {{be|Мiнск}}, {{ru|Минск}}
|paveikslėlis = Victory Sqare of Minsk.JPG
|paveikslėlis = Victory Sqare of Minsk.JPG
Eilutė 42: Eilutė 42:


== Sportas ==
== Sportas ==



=== Futbolas ===
=== Futbolas ===
Eilutė 62: Eilutė 61:


{{BLR-ter}}
{{BLR-ter}}
{{Minsko sritis}}
{{Europos šalių sostinės}}
{{Europos šalių sostinės}}


[[Kategorija:Minskas| ]]
[[Kategorija:Minskas| ]]

{{Link FA|be-x-old}}

00:02, 26 spalio 2014 versija

Minskas
blrs. Мiнск, rus. Минск
            
Vaizdas:Victory Sqare of Minsk.JPG
Pergalės aikštė
Minskas
Minskas
53°54′0″ š. pl. 27°34′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 27.56667°r. ilg. / 53.90000; 27.56667 (Minskas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas Minsko rajonas
Įkūrimo data 1067
Meras Mikalaj Ladućka (Мікалай Ладуцька)
Gyventojų (2009) 1 836 808
Plotas 307,9 km²
Tankumas (2009) 5 966 žm./km²
Tinklalapis www.minsk.gov.by
Vikiteka Minskas
Kirčiavimas Mìnskas

Minskas (blrs. Мiнск, 1939 m. Менск[1], rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Tai artimiausia Vilniui užsienio sostinė.

Išsidėstęs prie Svisločės upės (Dniepro baseinas). Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Naujosios Vilnios į Minską.

Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų (БелавтоМАЗ, traktoriai МТЗ, staklių), prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.

Nuo 1984 m. veikia metropolitenas. Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Baltarusijos universitetas, konservatorija ir kt.), 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų (Didžiojo Tėvynės karo, senovės baltarusių meno, liaudies architektūros ir buities, dailės).

Išlikę vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), sporto rūmai (1966 m.), vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).

Istorija

Nuo 1067 m. žinomas kaip Менеск. Nuo XIV a. priklausė Lietuvai ir Lenkijai, 1793 m. atiteko Rusijos imperijai. 1918 m. kovo 25 d. tapo nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos sostine, 1919 m. Baltarusijos SSR sostine.

Per Antrąjį pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas. Raudonajai armijai nugalėjus vokiečių armiją, Baltarusija su sostine Minsku, vėl buvo užgrobta Sovietų Sąjungos. Pokario metais miestas atstatytas. 1991 m. tapo nepriklausomos Baltarusijos sostine.

Minskas ir Lietuva

Per Pirmąjį pasaulinį karą Minske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, kunigo Vincento Borisevičiaus įkurtas Lietuvių moksleivių šelpimo būrelis. 1917 m. mieste vyko Vakarų fronto lietuvių kareivių II suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 6000 lietuvių karių. Minske buvo leidžiami bolševikinės krypties lietuviški laikraščiai, knygos. 19281937 m. Minsko radijas kartą per savaitę transliavo laidas lietuvių kalba. [2]

Po SSRS žlugimo, 1992 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atkurti diplomatiniai santykiai. Dabar Minsko centre veikia Lietuvos ambasada. 1994 m. Minske įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, 1996 m. – sekmadieninė lietuvių mokykla. 2000 m. mieste įsteigtas Baltarusijos lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras. [3]

Sportas

Futbolas

Motobolas

Šaltiniai