Talinas

Koordinatės: 59°26′0″ š. pl. 24°45′0″ r. ilg. / 59.43333°š. pl. 24.75000°r. ilg. / 59.43333; 24.75000 (Talinas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Revelis)
Talinas
est. Tallinn
            
Talino senamiestis
Talinas
Talinas
59°26′0″ š. pl. 24°45′0″ r. ilg. / 59.43333°š. pl. 24.75000°r. ilg. / 59.43333; 24.75000 (Talinas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Estijos vėliava Estija
Apskritis Harju apskritis Harju apskritis
Valsčius Talino valsčius
Įkūrimo data 1154 m.
Meras Mihhail Kõlvart
Gyventojų (2022[1]) 445 002
Plotas 159,2 km²
Tankumas (2022[1]) 2 795 žm./km²
Tinklalapis www.tallinn.ee
Vikiteka Talinas
Kirčiavimas Tãlinas

Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio.[2]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis Tallinn turi kelias etimologijas. Plačiausiai paplitęs vardo aiškinimas: taani linn(a) ’danų miestas’, arba „danų pilis“ (1219 m. miestą užėmė ir ėmė plėsti danai), juolab kad ir herbą miestui davę danai savo valdymo laikais. Dar keliamos šios miestavardžio kilmės versijos: tali linna „žiemos pilis“ arba talu linnaa ’ūkio pilis’.

1918 m. pavadinimas Tallinna pakeitė iki tol danų, vokiečių ir kt. vartotą estiškos kilmės pavadinimą Revelis (est.: Rävala, vok. Reval:; rus.: Ревель; šved.: Räffle). 1920 m. pavadinimas pakoreguotas į Tallinn. Senoviniuose dokumentuose miestas dar vadinamas Lindanise, Kesoniemi, rusiškai vadintas Колывань (Kolyvan), Леденец (Ledenec).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talino antspaudas, 1340 m.

Pirmieji žmonių gyvenviečių ženklai rasti archeologų Talino miesto centre yra apie 5000 m. senumo. Virvelinės keramikos kultūros keramikos randama iš 2500 m. pr. m. e.[3]

1050 m. ant Talino Toompea kalvos pastatyta pirmoji tvirtovė.[4]

Kadangi XIII a. Talinas tapo svarbiu uostu Skandinavijos-Rusijos prekybos kelyje, jis buvo Teutonų ordino ir Danijos karalystės taikiniu. Kryžiaus žygių metu Estijos gyventojai buvo prievarta pakrikštyti katalikais. Danai šiaurės Estijoje įsitvirtino 1219 m., kai Danijos karaliaus Valdemaro II kariuomenė užėmė Lindanisės tvirtovę ir pastatė savo fortą.

1285 m. Talinas tapo šiauriausiu Hanzos pirklių sąjungos nariu. 1346 m. danai miestą kartu su kitomis savo valdomis šiaurės Estijoje pardavė Teutonų ordinui. Viduramžiais Talinas buvo klestintis miestas, kuriame gyveno apie 8000 gyventojų, buvo apsuptas sienomis ir turėjo 66 gynybinius bokštus.

Vokietijoje prasidėjus reformacijai, Talinas tapo liuteronišku miestu. 1561 m. miestą ėmė valdyti Švedija.

Šiaurės karo metu, 1710 m. Taliną užėmė Rusijos carystė, tačiau vietinės savivaldos institucijos išliko. Miestas buvo Revelio ir Estliandijos gubernijų centras. 1725 m. buvo pastatyti baroko stiliaus Kadriorgo dvaro rūmai. Revalio magistratas buvo panaikintas 1889 m. XIX a. industrializacija ir uosto plėtra išlaikė miesto svarbą. XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais sustiprėjo ir rusifikacijos pastangos.

Estijos parlamentas

1918 m. vasario 24 d. Taline paskelbta Estijos nepriklausomybės deklaracija, tačiau vėliau miestas buvo okupuotas Vokietijos imperijos ir vyko Estijos nepriklausomybės karas su Sovietų Rusija. Tik 1920 m. vasario 2 d. pasirašyta Tartu taikos sutartimi Estija Sovietų Rusijos buvo pripažinta nepriklausoma respublika. Talinas tapo šalies sostine. II pasaulinio karo metu 1940 m. Estiją okupavo sovietai, o 1941–1944 m. – naciai. Naciams pasitraukus 1944 m. Sovietų Sąjunga vėl užėmė Estiją.

1980 m. Talinas buvo vienu iš Vasaros Olimpinių žaidynių miestų. Priemiestyje Piritoje vyko olimpinės regatos varžybos. 1991 m. Talinas vėl tapo nepriklausomos Estijos sostine.

Miestas turi 3 istorines dalis:

  • Toompea („Katedros kalva“) – buvęs miesto valdžios centras. Šiais laikais čia išsidėsčiusios svarbiausios valdymo institucijos, ambasados.
  • Senamiestis – senovinis Hanzos stiliaus miestas iki pat XIX a. pabaigos nebuvo sujungtas su Katedros kalva, kuri laikyta atskiru miestu.
  • Estų miestas, besidriekiantis piečiau senamiesčio. Čia gyveno daugiausia estai, kurie miesto dauguma tapo tik XIX a. viduryje, skaičiumi pralenkę Baltijos vokiečius.

Per savo istoriją miestas ne kartą buvo užpultas, nusiaubtas ir sugriautas. Nors ir patyręs didelius sovietų bomabardavimus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, didžioji dalis Senamiesčio išliko. 1997 m. Talino Senamiestis (įskaitant ir Toompea) tapo UNESCO Pasaulio kultūros paveldo objektu.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talinas išsidėstęs šiaurės vakarų Estijoje, pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje. Miesto apylinkėse yra Ulemistės ežeras (plotas 9,6 km²), tiekiantis didžiąją dalį gėlo vandens. Harku – antras pagal dydį Talino miesto ribose esantis ežeras (plotas 1,6 km²). Per Talino pakraštį teka tik viena upė – Pirita, kurios vaizdingas slėnis saugomas. Miestą supa kalkakmenio uolos. Aukščiausia miesto vieta – 64 m (Nymės rajone, miesto pietvakariuose). Kranto linijos ilgis – 46 km. Išsikiša 3 dideli pusiasaliai: Kopli, Paljassaare ir Kakumäe.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Talino klimatas 
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Aukščiausia °C 9,2 (2007) 10,2 (1990) 15,9 (2007) 25,2 (1989) 29,7 (1958) 31,2 (1964) 32,3 (1936) 31,2 (1936) 28,5 (1938) 21,8 (1981) 13,4 (1967) 10,7 (2006) 32,3 (1936)
Vid. aukščiausia °C −0,9 −1,4 2,8 8,0 15,2 18,6 20,6 19,5 13,7 8,8 3,6 0,2 9,1
Vid. temperatūra °C −4,5 −5,0 −1,6 3,5 9,9 14,2 16,5 15,5 10,6 6,1 1,4 −2,3 5,4
Vid. žemiausia °C −6,3 −7,1 −3,7 0,4 6,1 9,7 12,4 11,6 6,9 3,5 −0,7 −4,6 2,3
Žemiausia °C −31,4 (1987) −31,0 (1940) −26,2 (1978) −17,2 (1941) −4,3 (1978) 0,0 (1966) 4,4 (1965) 1,7 (1966) −4,7 (1973) −10,5 (1979) −21,3 (1965) −32,2 (1978) −32,2 (1978)
Krituliai mm 50 31 32 34 35 58 79 85 86 72 74 60 696
Duomenys: Talino klimatas[5] 2009 01 16

Administracinis skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietinio valdymui palengvinti, Talinas padalintas į 8 miesto apygardas (est. linnaosa). Apygardas valdo seniūnas (est. linnaosavanem), kuris pavaldus miesto merui.

Ivano Aivazovskio paveikslas Talino uostas 1845 m.
Miesto panorama iš Šv. Olafo bažnyčios
Tompėjos pilis
Talino centras vakare
Talino Dainų šventės estrada
Talino uostas
Apygarda Plotas Gyventojų sk.
Haberstis 18,6 km² 35 000
Kesklinas 28,0 km² 34 985
Kristynė 9,4 km² 27 531
Lasnamejė 30,0 km² 108 644
Mustamejė 8,0 km² 62 219
Nemė 28,0 km² 35 043
Pirita 18,7 km² 8507
Vakarų Talinas 17,3 km² 52 573

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. kovą Taline gyveno 401 694 gyventojai. Pagal Eurostat duomenis, Taline gyvena daugiausiai (27,8 %) ne Europos Sąjungos piliečių, lyginant su kitomis ES sostinėmis. Sovietmečiu, siekiant išskirstyti tautas ir mažinti nacionalizmą, į Taliną atvyko nemažai slavų tautų atstovų. 54,8 % Talino gyventojų yra estai, 36,6 % – rusai, 3,6 % – ukrainiečiai, 1,9 % – baltarusiai, 3,1 % – kitų tautų atstovai. Mieste galima susišnekėti ne tik estiškai, bet ir suomiškai, rusiškai, angliškai.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmaisiais mieste gyvenusiais lietuviais laikomi 1831 m. sukilimo dalyviai, ištremti dirbti Revelio uosto statybose. XIX a. pabaigoje mieste gyveno keli lietuvių inteligentai (Jonas Jablonskis, Jonas Jurgis Bulota, Andrius Bulota), mokėsi lietuvių studentai, veikė lietuvių sporto klubas. 1917 m. mieste įkurta Talino lietuvių savišalpos ir švietimo draugija. 1980 m. įsteigta Estijos lietuvių draugija, 1990 m. pertvarkyta į Estijos lietuvių bendruomenę. 1939 m. mieste gyveno apie 100, 1989 m. – 1052 lietuviai.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talinas – Estijos ekonominis centras ir svarbiausias uostas. Vystoma tekstilės, maisto (ypač žuvies), mašinų ir kita pramonė. Sparčiai vystomos naujosios technologijos. Veikia „Vičiūnų grupės“ gamybos įmonė.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1997 m. Talino senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jau sovietmečiu Talinas buvo svarbus turizmo centras. Estijai iškovojus nepriklausomybę, o ypač po to, kai įstojo į ES, turistų srautas dar labiau padidėjo. Svarbiausi miesto lankytini objektai:

  • Toompea – aukštutinis miestas, vyskupystės centras. Čia yra Toompea bokštas, Estijos parlamentas (buv. Tompėjos pilis), liuteronų katedra ir įspūdingas Talino Aleksandro Neviškio soboras (pastatytas carinės Rusijos valdymo laikais). Per šią kalnuotą miesto dalį veda siauros grįstos gatvelės, atsiveria įspūdingos senamiesčio panoramos.
  • Žemutinis miestas – čia gausu ilgą miesto istoriją menančių vietų. Svarbiausia žemutinio miesto dalis – Talino rotušė ir Rotušės aikštė. Vienas žinomiausių – Didžiosios gildijos pastatas (1410 m.), kuriame įsikūręs Estijos istorijos muziejus. Taip pat itin žymus objektas – Šv. Olafo katedra (Oleviste kirik), gotikos stiliaus pastatas, kuris 15491625 m. buvo aukščiausias pasaulyje pastatas (124 m).
  • Kadriorg – 2 km į pietus nuo miesto centro esantys buvę Petro I rūmai. Dabar čia įsikūręs Estijos meno muziejus.
  • Pirita – 2 km į šiaurės rytus nuo Kadriorg esanti miesto dalis. Per ją teka Pirito upė. Yra botanikos sodas ir Talino televizijos bokštas. 1980 m. Maskvos Olimpinių žaidynių metu čia vyko olimpinės regatos varžybos.
  • Talino zoologijos sodas, veikiantis nuo 1939 m., užimantis 89 ha teritoriją.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talino technikos universiteto pagrindinis įėjimas

Svarbiausios miesto švietimo įstaigos:

  • Talino technikos universitetas
  • Talino Pedagoginis Universitetas
  • Estijos Dailės Akademija
  • Estijos Krašto Apsaugos Akademija
  • Estijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia (teologijos institutas)
  • Estijos Verslo Mokykla

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste veikia ar anksčiau gyvavo šie futbolo klubai:

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Talinas yra užmezgęs partnerystės ryšius:[6]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Population, 1 January by Year, County, Sex and Age group“. Statistics Estonia. Nuoroda tikrinta 20 October 2020.
  2. Talinas (Tallinnn). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 446-448 psl.
  3. Alas, Askur. „The mystery of Tallinn's Central Square“. EE. Suarchyvuotas originalas 2008-11-05. Nuoroda tikrinta 2008-10-29. {{cite news}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= (pagalba)
  4. Ertl, Alan (2008). Toward an Understanding of Europe. Universal-Publishers. p. 381. ISBN 9781599429830. {{cite book}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= (pagalba)
  5. „Talino klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.
  6. Tallinn City Council. „Tallinn Facts & Figures“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2018-02-13.[neveikianti nuoroda]
  7. „Dartford, Tallinn’s twin town“. www.citypaper.lv.
  8. „Malmö Municipality“. Suarchyvuotas originalas 2018-02-14. Nuoroda tikrinta 2018-02-13.
  9. „KOTKA AND TALLINN – 60 YEARS OF FRIENDSHIP“. City of Kotka. Nuoroda tikrinta 2018-02-13.