Estijos nepriklausomybės karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Estijos nepriklausomybės karas
Priklauso: Rusijos pilietinis karas
The Estonian War of Independence
Data 1918 m. lapkričio 28 d. – 1920 m. vasario 2 d.
Vieta Estija, Latvija, šiaurės vakarų Rusija
Rezultatas Estijos pergalė
Teritoriniai
pokyčiai
Nepriklausoma Estija

Latvijos respublika gavo šiaurinę Latviją ir Rygą

Konflikto šalys
Estijos vėliava Estija

baltagvardiečiai

Sovietų Rusija

Landesveras

Vadovai ir kariniai vadai
Johan Laidoner
Nikolajus Judeničius
Jukums Vācietis

Rüdiger von der Goltz

Pajėgos
1919 m. sausio 7 d.: 4 450[1] 1919 m. sausio 7 d.: 5 750–7 250


1919 m. gegužę: 80 000


1919 m. birželį: 20 000

Nuostoliai
5 000 žuvo
15 000 sužeista
nėra duomenų
10 000 sugauta

400 žuvo
1 500 sužeista[2]

Estijos nepriklausomybės karas (est. Eesti Vabadussõda) – buvo Estijos kariuomenės ir jos sąjungininkės Baltosios Rusijos šiaurės vakarų armijos gynybinė kampanija prieš Sovietų puolimą vakariniame fronte ir Baltijos vokiečių landesvero puolimus 19181920 metais. Šis karas yra susijęs su Rusijos pilietiniu karu. Kampanijos tikslas buvo išsaugoti Estijos respublikos suverenumą po Pirmojo pasaulinio karo. Estijai laimėjus šį karą buvo pasirašyta Tartu taikos sutartis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jaan Maide (1933). „IV“. Ülevaade Eesti Vabadussõjast (1918–1920). Tartu: Kaitseliidu kirjastus.
  2. Kaevats, Ülo: Eesti Entsüklopeedia 5, page 396. Valgus, 1990, ISBN 5-89900-009-0