Nui
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
07°13′ p. pl. 177°09′ r. ilg. / 7.217°š. pl. 177.150°r. ilg.
Nui – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Tuvalu salyno centrinėje dalyje. Atolo žiedas nutįsęs iš šiaurės į pietus, sausuma sudaro 3,37 km².
Atolą sudaro 21 salelė, iš kurių svarbiausios:
- Fenua Tapu
- Motupuakaka
- Pakantou
- Piliaievė
- Pongalei
- Talalolaė
- Telikiai arba Meangas
- Tokinivaė
- Unimai
Svarbiausia ir didžiausia yra atolo pietuose esanti Fenua Tapu salelė (1,38 km²). Joje gyvena dauguma atolo gyventojų, yra Tanrakės ir Fenua Tapu kaimai.
Atole 2002 m. gyveno 548 žmonės. Priešingai nei likusiose Tuvalu salose, Nui gyvena ne polineziečiai, o mikroneziečiai, kalbantys gilberto kalba ir giminingi Kiribačio gyventojams.
1568 m. salą pasiekė pirmasis europietis – ispanas Álvaro de Mendaña. Jis atolą pavadino „Jėzaus sala“ (isp. Isla de Jesús). XIX a. saloje veikė britų kopros pirkliai.