Diaspora

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Diaspora (iš graikų k. διασπορά – „išsisėjimas“) – tautos dalis, gyvenanti ne savo istorinėje tėvynėje. Terminas kilo iš Antikos laikų. Pradžioje diaspora vadinti Senovės Graikijos miestų gyventojai migravę į graikų įkurtas kolonijas. Vėliau šis terminas pradėtas taikyti po Senąjį Pasaulį paplitusiems žydams.

Nuo XX a. terminas diaspora naudojamas bet kuriai tautinei bendruomenei, gyvenančiai ne savo istorinėje tėvynėje apibūdinti. Tačiau diaspora nevadinami iridentai – dėl valstybių sienų pakeitimų nuo istorinės tėvynės atskirti žmonės. Diasporoje gyvenantys žmonės nesiasimiliuoja su aplinkinėmis tautomis, o išlaiko savo kalbą, kultūrą, dažnai konfrontuoja su aplinkine kultūra.

Pasaulyje gausias diasporas sudaro kinai, arabai, žydai, indai, armėnai, afrikiečiai, turkai, čigonai.