Žemutinis Naugardas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žemutinis Naugardas
rus. Нижний Новгород
   Coat of arms Nizhny Novgorod.png      Flag of Nizhny Novgorod.svg   
Nizhny Novgorod Montage.jpg

Žemutinis Naugardas
56°20′00″N 44°00′00″E / 56.333333°N 44°E / 56.333333; 44 (Žemutinis Naugardas)Koordinatės: 56°20′00″N 44°00′00″E / 56.333333°N 44°E / 56.333333; 44 (Žemutinis Naugardas)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Žemutinio Naugardo sritis Žemutinio Naugardo sritis
Gyventojų (2007): 1 280 000
Commons-logo.svg Vikiteka: Žemutinis NaugardasVikiteka
Kirčiavimas: Žemutìnis Naũgardas (Nìžnij Nòvgorodas; buv Gòrkis)

Žemutinis Naugardas (arba Nižnij Novgorodas) – miestas Rusijoje, prie Volgos ir Okos upių santakos; srities centras. Didelis upių uostas, svarbus geležinkelio mazgas, yra oro uostas, metropolitenas (nuo 1985 metų).

Labiausiai išvystyta pramonės šaka mieste – mašinų gamyba („ГАЗ“), taip pat gaminamos staklės, laivybos reikmenys, televizoriai. Išvystyta elektros energijos, juodosios metalurgijos, prietaisų gamybos, vaistų pramonė. Yra chemijos, medžio apdirbimo, statybinių medžiagų įmonės, daug lengvosios ir maisto pramonės subjektų, varomas alus, gaminamas šampanas. Pro miestą nutiestas dujotiekis ir naftotiekis.

Kultūra ir švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra trys universitetai, medicinos akademija, daug institutų, konservatorija. Teatrai (dramos, operos ir baleto, komedijos, lėlių), muziejai (dailės, liaudies amatų, architektūros, upių laivyno, M. Gorkio ir kt.). Architektūros paminklai: 1500-1511 m. statytas kremlius su Mykolo Arkangelo soboru (pastatytas 1631 m.), Благовещенский vienuolynas (XIII a.), Pečeros vienuolynas (XIV a.), Успения cerkvė ant Iljos kalvos (nuo 1672 m.), Рождественская cerkvė (nuo 1719 m.), daug išlikusių XVIII–XX a. pastatų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji slavai Okos ir Volgos santakoje įsikūrė XII a. Miestas įkurtas 1221 metais kaip Jurijaus Vsevolodičiaus tvirtovė Нижний. Dabartinis pavadinimas susiformavo XIV amžiuje. 1341 m. tapo Žemutinio Naugardo ir Suzdalės kunigaikštystės sostine. 1372 m. vietoje medinio kremliaus pradėta statyti akmeninė siena. 1392 m. žemės prijungtos prie Maskvos. XVI a. pradžioje pastatytas akmeninis kremlius. Nuo XVI a. 2-osios pusės – svarbus amatų ir prekybos centras pakeliui iš Maskvos į Vidurio Aziją, Indiją, Persiją. Nuo 1719 m. – gubernijos centras. 1896 m. mieste įvyko Pasaulinė paroda. 1932 m. miestui suteiktas Gorkio vardas, pagerbiant rašytoją M. Gorkį (1868–1936), gimusį šiame mieste. Antrojo pasaulinio karo metu tai buvo pagrindinis gynybinės pramonės centras Rusijos europinėje dalyje. 1980 m. į Gorkį ištremtas akademikas Andrejus Sacharovas. 1990 metais miestui sugrąžintas istorinis pavadinimas.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]