Lietuvos ir Švedijos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Lietuvos ir Švedijos santykiai

Švedija (raudona) ir Lietuva (mėlyna) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • De jure pripažinimas iš Švedijos pusės: 1921 m. rugsėjo 28 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 28 d.
 Prekybos apimtys (2021):[1]
 • Lietuva → Švedija: 1,54 mlrd. eur.
 • Švedija → Lietuva: 1,44 mlrd. eur.
 Turistų srautai:
 • Švedija → Lietuva (2021): 10,4 tūkst.[1]
Stokholme švenčiamas diplomatinių santykių su Baltijos valstybėmis atkūrimo dvidešimtmetis (2011 m. rugpjūčio 27 d.)

Lietuvos ir Švedijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Švedijos. Oficialūs tarptautiniai santykiai pradėti 1918 m. gruodžio 12 d., Švedijai pripažinus Lietuvą de facto, tačiau pirmieji kontaktai siekia užpraeitą tūkstantmetį. Šalys turi jūrinę sieną. Ryšių su Švedijos žemėmis būta dar IX a., kuomet jau vyko prekyba tarp normanų ir baltų, taip pat kariniai žygiai. Žymiausias jų – 854 m. Olafo sėkmingas žygis į Apuolę. Ekonominiai ryšiai dar labiau suintensyvėjo XIV a. Gediminui pakvietus Gotlando pirklius ir amatininkus kurtis Lietuvoje, o ypač daug kontaktų būta ATR laikotarpiu. Antrojo Šiaurės karo metais 1655 m. Lietuva tapo Švedijos imperijos protektoratu, kuriuo išliko ligi 1657 m.

Švedija tapo viena pirmųjų valstybių, Lietuvą de facto pripažinusių dar 1918 m. gruodžio 12 d. Anksčiau jau tai padariusi buvo tik Vokietija. Vis dėlto de jure Lietuvą pripažino vėliau – 1921 m. rugsėjo 28 d.

Švedija pripažino sovietų įvykdytą Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, aneksiją. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 28 d.

Stokholme veikia Lietuvos ambasada, Vilniuje - Švedijos ambasada. Stokholme reziduoja kai kurie akredituoti užsienio diplomatai Lietuvai – Angolos, Australijos, Botsvanos, Ekvadoro, Filipinų, Gvatemalos, Hondūro, Kosovo, Meksikos, Namibijos, Salvadoro, Šiaurės Korėjos, Šri Lankos, Zambijos.

Vaižganto gatvėje Kaune Tarpukariu 1924–1940 m. veikė Švedijos pasiuntinybė, o Stokholme nuo 1919 m. su pertraukomis – Lietuvos generalinis konsulatas ir net 11 garbės konsulatų kituose miestuose.

Veikia Švedijos lietuvių bendruomenė, 2021 m. gyveno 15 917 Lietuvos piliečių. Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 326 Švedijos piliečiai.[2]

Abi šalys yra ES, EBPO, kitų tarpttautinių organizacijų narės.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys)[3].

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu ir LDK laikais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žlungant Livonijos konfederacijai, paskutinį dešimtmetį prieš Liublino uniją tarp LDK ir Lenkijos karalystės, Lietuva ir Švedija kovojo išvien prieš Rusijos carystę, 1558 m. įsiverždama į Livoniją.

1562 m. Žygimanto Senojo duktė Kotryna Jogailaitė ištekėjo už būsimo Švedijos karaliaus Jono III Vazos. Tai labai suintensyvino santykius tarp LDK ir Švedijos, o ATR laikais tapo ir ne vieno karo tarp dviejų valstybių priežastimi.

Santykiai ATR laikais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1655 m. LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos ir Švedijos karaliaus vietininko grafo Magnuso Gabrielio de la Garde pasirašyta Kėdainių unija.

Kotrynos Jogailaitės sūnus Zigmantas Vaza 1587 m. buvo išrinktas ATR karaliumi, o švediška-lietuviška Vazų dinastija valdė ATR iki pat 1668 m. Be to, 1592–1599 m. Zigmantas Vaza buvo ir Švedijos karalius. Iki 1660 m. pasirašytos Olyvo taikos jis ir jo įpėdiniai pretendavo ir į Švedijos sostą, titulavosi jos karaliais. Būtent dėl ginčo dėl Vazų dinastijos teisės į Švedijos sostą tarp Švedijos ir ATR kilo ne vienas ginkluotas konfliktas. Pirmasis mūšis įvyko dar 1600 m. Karksiuose. Žymiausias to laikotarpio mūšis – Kircholmo, vykęs 1605 m. dėl Livonijos žemių.

1625–1627 m., Lietuvos teritorijai esant užimtai svetimų kariuomenių, Švedijos kariuomenė buvo užėmusi Biržus ir dalį Šiaurės Lietuvos, o pagal Altmarko paliaubas 1629–1635 Švedija valdė Klaipėdą.

1655–1660 m. vykusios Švedijos ir Rusijos invazijos į ATR metu buvo užimti Vilnius, Kaunas, Trakai, nusiaubtos rytinė ir pietinė dabartinės Lietuvos dalys.

1655 m. rugpjūčio 17 d. Lietuva pasirašė Kėdainių sutartį, pagal kurią priėmė Švedijos imperijos prieglobstį. 1655 m. spalio 20 d. dalis LDK didikų ir bajorų, vadovaujamų didžiojo etmono Jonušo Radvilos, Kėdainių unija nutraukė unijos ryšius su Lenkija ir sudarė uniją su Švedija. Vis dėlto po lietuvių sukilimo prieš švedus Švedijos valdžia buvo nuversta ir unija su Švedija neteko prasmės.

Kitas ginkluotas konfliktas kilo 1700 m. ir peraugo į daugiau nei dvidešimtmetį trukusį Šiaurės karą. Jo metu LDK veikė veikė prošvediška (Sapiegų) grupuotė, kartu su Švedijos kariuomene iki 1709 m. Lietuvoje kovojusi su antišvediška Oginskių grupuote, nuo 1704 m. kovojusia išvien su Rusija. 1721 m. pasirašyta Ništato taika užbaigė Lietuvos konfliktus su Švedija.

Santykiai Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1795 m. paskutinės likusios ATR žemės buvo įjungtos į Rusijos imperijos sudėtį ir išnyko iš pasaulinio žemėlapio. Praėjus trylikai metų, 1808 m., kilo karas tarp Rusijos ir Švedijos, po kurio Švedijai priklausiusi Suomija buvo taip pat įjungta į Rusijos imperijos sudėtį. Nėra žinių, kad kare būtų dalyvavusių lietuvių, tačiau teorinė galimybė yra.

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą 1918 m. Lietuvos Taryba laikė Švedija svarbia partnere ir bandė ieškoti ryšių ir paramos aukščiausioje Švedijos valdžioje. 1917 m. spalio 18-20 d. Stokholme vyko antroji lietuvių konferencija, kurios metu stengtasi suvienyti Lietuvoje ir kituose kraštuose gyvenančius lietuvius. Užmegzti ryšiai su finansų ministru, Švedijos socialdemokratų partijos nariu Hjalmaru Brantingu, kuris pareiškė savo paramą Lietuvos valstybės vizijai.[4] 1918 m. pabaigoje Martynas Yčas su Švedijos ministru pirmininku Nilsu Edenu, 1919 m. vasario–kovo mėnesiais Martynas Yčas ir Antanas Smetona su Švedijos politikais aptarė Švedijos karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Lietuvai. Anksti užmegzti santykiai su aukščiausiais Švedijos politikais lėmė ir gana ankstyvą Lietuvos valstybingumo pripažinimą iš Švedijos pusės – 1918 m. gruodžio 12 d. Švedija tapo antrąja valstybe po Vokietijos, de facto pripažinusi Lietuvos valstybingumą.[5] Dar 1918 m. gruodžio 18 d. Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras, kuriam vadovavo Ignas Šeinius, o 1919 m. sausį – 1921 m. kovą, nuo 1923 m. pabaigos iki 1927 m. liepos ir 1930–1940 m. Stokholme veikė Lietuvos pasiuntinybė, kituose Švedijos miestuose – konsulatai. Kaune 1924 m. įkurtas Švedijos generalinis konsulatas.

1919 m. balandį į Lietuvą atvyko Švedijos karininkų padėti kurti Lietuvos policiją, kariuomenę ir aviaciją. 1921 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos valstybingumas buvo Švedijos pripažintas de jure. 1923–1924 m. Švedijos vaidmuo Lietuvai buvo reikšmingas Tautų Sąjungoje sprendžiant Klaipėdos ir Vilniaus problemas.

Tarp šalių buvo pasirašytos bent trys sutartys –Prekybos ir laivininkystės (1926 m.), Prekių ženklų registravimo ir apsaugos (1932 m.), Kilmės liudijimų abipusio pripažinimo (1937 m.). 1932–1938 m. Švedijoje gaminta ginklai ir amunicija Lietuvos kariuomenei.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. rugpjūtį SSRS reikalavimu Švedija uždarė Lietuvos pasiuntinybę Stokholme ir perėmė jos patalpas. Švedija netruko pripažinti Lietuvos inkorporacijos į SSRS (okupacinę sovietų valdžią lapkričio 6 d. Švedija de facto pripažino Lietuvos sovietinę okupaciją, 1941 m. gegužės 30 d. – de jure. Tik Lietuvą okupavus Nacių Vokietijai laikotarpiu tarp 1942–1945 m. nepriklausomos Lietuvos diplomatai vėl gavo Švedijos diplomatines vizas.

Iškart po Antrojo pasaulinio karo Švedija ne visuomet buvo linkusi priimti per Švediją bėgusius lietuvių pabėgėlius. 1945–1946 m. Švedija grąžino prieglobsčio prašiusius Baltijos šalių Vermachto kareivius (iš viso 146, tarp jų devynis lietuvius) atgal į SSRS. Šis poelgis buvo kritikuojamas švedų spaudoje (pvz., Svenska Dagbladet), o 1994 m. už jį Švedija oficialiai atsiprašė.

Kita vertus, didesnis skaičius civilių pabėgėlių ir karių į Švediją buvo patekę dar iki 1945 m. gegužės 8 d., tad ekstradicija jų nepalietė.

1989 m. lapkritį Lietuvoje lankėsi Švedijos ministras pirmininkas Stenas Sturė Andersonas.

Švedijos ambasada Vilniuje
Lietuvos konsulatas Malmėje, Švedijoje.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas (2015 m. spalio 8 d.)
Baltijos šalių parlamentų pirmininkų viešnagė Rikstage (2021 m. rugsėjo 16 d.)

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Iki tol nuo 1991 m. kovo mėnesio Lietuvai Švedijoje atstovavo Švedijos vyriausybės finansuotas Lietuvos informacijos biuras. Santykiai tarp dviejų šalių atkurti 1991 m. rugpjūčio 28 d.

Po diplomatinių santykių atkūrimo tarp šalių pasirašyta 16 dvišalių sutarčių (neįskaitant nebegaliojančių). Pirmoji pasirašyta dar 1991 m. spalio 29 d. – Prekybos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės. Taip pat pasirašyta susitarimas dėl tarptautinių keleivių ir krovinių vežiojimų automobiliais (1992 m.), Oro susisiekimo sutartis (1993 m.), sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1993 m.), susitarimas dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (1995 m.), susitarimas dėl Lietuvos-Švedijos ekonominės komisijos įsteigimo (1995 m.), susitarimas dėl Švedijos Karalystės ambasados žemės sklypo Vilniuje (1996 m.), susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo (1997 m.), sutartis dėl asmenų grąžinimo (1997 m.), susitarimas dėl medicinos pagalbos teikimo laikinai viešintiems asmenims (1997 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos kompanijos „Swedish Aviation Development AB“ susitarimas dėl konsultacinių paslaugų teikimo (1998 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityse (2002 m.), bendradarbiavimo susitarimas ekstremalių situacijų prevencijos, parengties ir jų likvidavimo srityje (2003 m.), sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2002 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų Baltijos jūroje nustatymo (2014 m.).[6]

Lietuvoje yra ne kartą lankęsi Švedijos karališkosios giminės atstovai ir premjerai, Švedijoje – Lietuvos prezidentai ir premjerai. Paskutinis toks aukščiausiojo lygio vizitas įvyko 2021 m. birželio 15 d., kai Švedijoje lankėsi Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir susitiko su Švedijos Karaliumi Karlu XVI Gustavu, Ministru Pirmininku Stefanu Liofvenu ir Riksdago Pirmininku Andreasu Norlenu. Tuo tarpu Lietuvoje Švedijos karalius yra lankęsis dukart – 1992 m. ir 2015 m. 2015 m. spalio 7 d. trijų dienų valstybinio vizito į Lietuvą atvyko Švedijos Karalius Karlas XVI Gustavas ir Karalienė Silvija. 2018 m. vasario 16 d. į Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo iškilmes atvyko Švedijos princesė Viktorija ir jos sutuoktinis princas Danielis.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švedijoje Stokholmo universtitete veikia baltų, suomių ir germanų kalbų katedra, kurios vedėja yra prof. Annika Johansson.[7]Tuo tarpu Vilniaus universitete yra skandinavistikos specialybė, kurioje mokoma švedų kalbos. Taip pat yra galimybė mokytis švedų kalbos A1 ir A2 lygių Vytauto Didžiojo Universitete.[8] Vyksta akademinių mainų tarp Švedijos ir Lietuvos universitetų ir kolegijų.

Lietuvoje yra populiari švedų literatūra. Pirmasis švedų grožinės literatūros kūrinys į lietuvių kalbą išversta 1899 m. (apsakymas Żmogus nepliuszkis, vertė Petras Vileišis). Kita vertus Švedijos literatūros daugiausiai pradėta versti XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Išleista švedų novelių rinkinių („Nakties žaidimai“ (1965 m.), „Švedų novelės“ (1986 m.)), pasakų rinkinys „Auksinė kurpaitė“ (1994 m.). Išversta M. Axelsson, I. Bergmano, Stigo Halvardo Dagermano, I. Edelfeldt, K. Ekman, P. O. Ekströmo, P. Englundo, Pero Olovo Enkvisto, Pero Anderso Fogelstriomo, M. Fredriksson, J. Gardellio, G. Geijerstamo, Marijos Gripės, Žanas Giju, L. Hagerforso, C. Hansson, A. Jacobssono, E. Johnsono, Teodoro Kalifatideso, S. Klesono, Pero Lagerkvisto, Selmos Lagerliof, Astridos Lindgren, T. Lindgreno, H. Mankellio, M. Martinson, K. Mazetti, J. Myrdalio, Akselio Martino Fredriko Muntės, M. Niemi, P. Nilsono, U. Nilsono, Sveno Nordkvisto, S. Olssono, K. Östergreno, Ö. Perssono, H. Petersono, A. Pleijel, M. Sjöwall, H. Söderbergo, U. Starko, A. Strindbergo, P. O. Sundmano, G. Tunströmo, C. J. Vallgreno, M. Wahlio, J. Wieslander ir kitų rašytojų kūrinių.[9]

Taip pat yra į švedų kalbą išverstos lietuvių literatūros - pasirodę Kristijono Donelaičio, Sigito Gedos, Romualdo Granausko, Leonardo Gutausko, Jurgos Ivanauskaitės, Antano Jonyno, Jurgio Kunčino, Juozo Lukšos, Marcelijaus Martinaičio, Sigito Parulskio, Kornelijaus Platelio, Renatos Šerelytės ir kitų rašytojų kūrinių vertimai.[9]

Kiekvienais metais lapkričio mėnesį keturiuose didžiausiuose miestuose rengiamas kino festivalis Scanorama, kuriame pristatomas ir švediškas kinas. Lietuvoje žinomi švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano filmai. 2018 m. Vilniaus mažajame teatre buvo minimos jo šimtosios gimimo metinės.[10]

Švedų režisieriaus Johano Renko režisuotas tarptautinės šlovės sulaukęs serialas Černobylis buvo filmuojamas Lietuvoje.

Švedijos ambasada daug dirba žmogaus teisių klausimais, jos atstovai dažniausiai žygiuoja Baltic Pride eitynėse, 2018 metų gruodžio 10 d. įsteigė Žmogaus teisių apdovanojimą.[11]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

NordBalt elektros kabelinė jungtis tarp Klaipėdos (Lietuva) ir Nibru (Švedija)

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Švedijos siekė 2,98 mlrd. eurų, o Švedija buvo septinta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Švediją.

  • Eksportas sudaro 1,54 mlrd. eurų; Švedija yra aštunta didžiausia eksporto rinka.
  • Importas sudaro 1,44 mlrd. eurų; Švedija yra aštunta didžiausia importo rinka. Daugiausiai importuojama mineralinio kuro, žuvų, mašinų ir mechaninių įrenginių, traktorių ir vilkikų, elektros mašinų ir įrenginių.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Švedija yra antra (investicijos siekia 4,03 mlrd. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje dydis Švedijoje yra kuklesnis – aštuntas pagal dydį (investicijos siekia 181,63 mln. eurų).[1]

Kartu su Švedija Lietuva įgyvendina Nordbalt, 450 km ilgio elektros tinklų jungties tarp valstybių, projektą.

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[12] 2020[13] 2021[14] 2022[15] 2023[2]
Švedijos piliečių skaičius Lietuvoje 160 218 208 303 326
Metai 2016[12] 2019[13] 2020[14] 2021[15]
Lietuvos piliečių skaičius Švedijoje 10 406 14 608 15 498 15 917

Reperė ir žmogaus teisių aktyvistė Silvana Imam bei plaukikas David Rumbutis yra lietuvių kilmės.

Pasiuntinių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Švedijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis Tarpukariu Švedijos atstovai Lietuvai rezidavo Rygoje, o Kaune veikė generalinis konsulatas. Švedijos nepaprastųjų pasiuntinių ir įgaliotųjų ministrų sąrašas:

Kaune 1924–40 m. veikusio konsulato konsulai:

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Švedijai atstovavo:

Tarpukariu Švedijoje veikė 11 konsulatų Švedijoje. Dabar Švedijoje veikia garbės generalinis konsulatas Malmėje, garbės konsulai Geteborge, Jonšiopingas, Linšiopinge. Lietuvoje veikia du garbės konsulatai Kaune ir Klaipėdoje.

Švedijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai švedai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nuopelnus Lietuvai nuo 1992 m. iki 2021 m. apdovanojimai įteikti 88 Švedijos piliečiams.[17]

  • Ulf Adlen (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Urban Ahlin (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius
  • Curt Bergman (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
  • Nils Daniel Carl Bildt (2009 m. birželio 26 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
  • Peter Bjorlin (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
  • Baronienė Kirstine von Blixen-Finecke (2015 m. spalio 5 d., Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
  • Anna Cecilia Brinck (2021 m. vasario 15 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
  • Gunnar Brodin (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
  • Olle Broman (2005 m. birželio 15d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
  • Per Erik Bystedt (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
  • Lars Danielsson (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Karl Gustaf Edberg (2015 m. vasario 16 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius
  • Kjell Arne Eliasson (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Anders Emanuelson (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
  • Johan Eneroth (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
  • Hans V. Ewerlof (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
  • Lars Freden (1992 m. sausio 9 d. – Sausio 13-osios atminimo medalis, 2010 m. birželio 23 d. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
  • Christer Fredholm (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
  • Jochen Fritz (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
  • Mikaela Kumlin Granit (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
  • Klemensas Gumauskas (2002 m. sausio 16 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
  • Bo Johan Fredrik Gustafsson (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
  • Christina Gustafsson Gotze (1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
  • Bjorn Hamilton (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Harald Hamrin (1993 m. sausio 11 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
  • Sven Olof Hedengren (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Anders Olov Henriksson (2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Gunnar Hökmark (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
  • Håkan Holmberg (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
  • Sussana Hughes (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
  • Peter Hultqvist (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
  • Victoria Jacobsson (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
  • Mats Erik Johansson (2014 m. vasario 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
  • Anders Karlsland (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
  • Karalius Karolis XVI Gustavas (1995 m. lapkričio 21 d. – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius, 2005 m. spalio 5 d. – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
  • Jan Peder Erik Lamm (2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
  • Lars Gunnar Erik Larsson (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
  • Stig Erik Lennart Larsson (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
  • Princesė Liliana (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
  • Margareth Lindroth (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
  • Pär Lindström (2009 m. vasario 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
  • Peeter Luksep (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
  • Bengt Lundgred (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
  • Louise Lyberg (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Lars Magnuson (1994 m. birželio 15 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Tom Mikael Malvet (2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
  • Klas Molin (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didy-sis kryžius)
  • Lennart Myhlback (1996 m. liepos 2 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
  • Lars Olof Nilsson (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
  • Nils Ingemar Nilsson (2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
  • Mats Nilsson (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
  • Bengt Anders Nilsson (2011 m. vasario 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
  • Jan Nistad (1998 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
  • Claes Nordstrom (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Mikael Odenberg (2009 m. birželio 26 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
  • Jonas Ohmanas (2017 m. vasario 15 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
  • Fredrik Olson (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
  • Magnus Olson (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Stellan Ottosson (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Jonas Pajaujis (2000 m. gegužės 28 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Hans Gunnar Palmgren (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
  • Elisabeth Palmstierna (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Hakan Pettersson (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
  • Staffan Rosen (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
  • Cecilia Ruthstrom Ruin (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
  • Urban Schwalbe (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordinas Karininko kryžius)
  • Baronienė Christina von Schwerin (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
  • Karalienė Silvija (1995 m. lapkričio 21 d. – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius, 2015 m. spalio 5 d. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
  • Lars-Olof Sjöstrand (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
  • Hans Jan-Olof Snihs (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
  • Rebecca Soderberg (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
  • Bror Stefenson (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
  • Fredrike Tamas Hermelin (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
  • Bengt Telland (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Margareta Thorgren (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
  • Alice Trolle- Wachtmeister (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius
  • Per Unckel (2008 m. birželio 26 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
  • Mats Verdier (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Princesė Viktorija (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
  • Valentinas Vilkėnas (2002 m. sausio 16 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
  • Bjorn Gustaf von Sydow (2018 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
  • Jan Eric Warren (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
  • Gost Welander (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
  • Fredrik Wetterqvist (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
  • Leif Windmar (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Švedija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2021-11-21. Nuoroda tikrinta 2023-02-08. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |4= (pagalba)
  2. ↑ 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2022 Migracijos departamentas prie VRM
  3. ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (lrs.lt)
  4. ↑ Pirmoji laida su L. Mažyliu „Šiandien prieš 100 metų“ – jau šį trečiadienį per LRT – LRT
  5. ↑ Lietuvos pripažinimas de jure ir de facto
  6. ↑ Švedija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-26 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ Baltistika ir lituanistika užsienyje
  8. ↑ Švedų kalba | VDU Užsienio kalbų institutas
  9. ↑ 9,0 9,1 https://www.vle.lt/straipsnis/svedijos-literatura/ Švedijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)]
  10. ↑ Ingmaro Bergmano šimtmetis. Ką šiemet galima išvysti Vilniuje? (lrytas.lt)
  11. ↑ Tarp Žmogaus teisių apdovanojimų nominantų ir širvintiškė N.Tuškevičienė (Voruta.lt)
  12. ↑ 12,0 12,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  13. ↑ 13,0 13,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  14. ↑ 14,0 14,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  15. ↑ 15,0 15,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  16. ↑ Darbą pradeda nauji Estijos, Švedijos, Vokietijos ambasadoriai (diena.lt) (Nuoroda tikrinta 2023-08-28)
  17. ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Lietuva Lietuvos užsienio politika
Afrika
Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys
Lietuvos herbas
Amerika
Azija
Europa
Okeanija
Tarptautinės sąjungos
Kita
Istorinės šalys
Diplomatinės misijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_ir_Švedijos_santykiai&oldid=7192119"