Lietuvos ir Maltos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos ir Maltos santykiai

Lietuva (oranžinė) ir Malta (žalia) Europos žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Maltos pusės: 1991 m. rugpjūčio 26 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1994 m. vasario 7 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Malta:6,2 mln. eur.
 • Malta → Lietuva: 3,5 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Malta → Lietuva (2020): 270[1]

Lietuvos ir Maltos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Maltos.

Tarpukariu dvišalių diplomatinių santykių užmegzta nebuvo.[2]

Maltos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 26 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1994 m. vasario 7 d.

Maltoje veikia Maltos lietuvių bendruomenė, 2017 m. gyveno 44 Lietuvos piliečiai.[3] Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 15 Maltos piliečių.[3]

Abi šalys yra ES, eurozonos narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Romoje. Maltai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Varšuvoje. Vilniuje veikia Maltos Respublikos garbės konsulatas, Birkirkaroje – Lietuvos garbės konsulatas.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukariu diplomatinių santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti nebuvo. Lietuvą okupavus SSRS, Malta laikėsi tyliosios nepripažinimo politikos, t. y., nepripažino Baltijos valstybių SSRS dalimi, bet vengė deklaruoti oficialią poziciją.[2]

Diplomatiniai santykiai užmegzti 1994 m. 2012 m. gegužę pradėti organizuoti tiesioginiai skrydžiai iš Kauno į Valetą. Tarp Maltos ir Lietuvos pasirašyta sutartis dėl vizų režimo panaikinimo (1995 m.) ir sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir pajamų mokesčių slėpimo prevencijos (2001 m.)[4]

Įvyko du aukščiausio lygio vizitai. 2012 m. gegužės 29 d. į Lietuvą valstybinio vizito atvyko Maltos prezidentas George Abela[5], o 2017 m. vasario 2-3 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su darbo vizitu lankėsi Maltoje.[6]

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maltos meno ir kultūros festivalyhe „Notte Bianca“ („Baltoji naktis“) pasirodymus surengė Vilniaus universiteto tautinis ansamblis „Ratilio“ (vadovė M. Ričkutė) kartu su Vilniaus mokytojų namų liaudies šokių kolektyvu „Šoktinis“ (vadovė A. Lomsargė).[7]

Lietuvos ir Maltos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios penkerias rungtynes, kurių dvi laimėjo Lietuvos rinktinė, vienerias laimėjo Maltos rinktinė, o dar dvejos baigėsi lygiosiomis.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Maltos siekė 9,7 mln. eurų, o Malta buvo 89-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Maltą.

  • Eksportas sudaro 6,2 mln. eurų; Malta yra 88-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 3,5 mln. eurų; Malta yra 72-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: farmacijos produktai (47%), kaučiukas ir jo dirbiniai (16%), popierius ir kartonas (11%), plastikai ir jų dirbiniai (6%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Malta yra 29-a (investicijos siekia 47,67 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Maltoje 2020 m. buvo 3,24 mln. eurų (34-a vieta pagal apimtį).[1]

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Maltai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[8] 2020[3] 2021[9] 2022[10]
Maltos piliečių skaičius Lietuvoje 9 11 16 15
Metai 2016[8] 2017[3]
Lietuvos piliečių skaičius Maltoje 44 44

Lietuvos ordinų kavalieriai Maltos piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos valstybiniu apdovanojimu apdovanotas vienas Maltos pilietis:[11]

Taip pat 2012 m. Dalia Grybauskaitė buvo apdovanota Maltos „Xirka gieh ir-Repubblika" ordinu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Malta“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-03-14.
  2. 2,0 2,1 Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 278. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  4. Malta | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
  5. Lietuva ir Malta stiprins dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą ES (Lietuvos Respublikos Prezidentūra) Archyvuota kopija 2019-05-10 iš Wayback Machine projekto.
  6. Prezidentė išvyksta darbo vizito į Maltą (Lietuvos Respublikos prezidentūra) Archyvuota kopija 2022-03-14 iš Wayback Machine projekto.
  7. Lietuvių meno kolektyvai linksmino Maltoje gyvenančius tautiečius bei šalies svečius (Pasaulio Lietuvis)
  8. 8,0 8,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  9. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  10. Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  11. Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]