Apuolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Apuolė
Apuolėspiliakalnis6.JPG
Apuolės piliavietė

Apuolė
Koordinatės 56°14′38″N 21°39′22″E / 56.244°N 21.656°E / 56.244; 21.656 (Apuolė)Koordinatės: 56°14′38″N 21°39′22″E / 56.244°N 21.656°E / 56.244; 21.656 (Apuolė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Aleksandrijos seniūnija
Gyventojų skaičius 132 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ApuolėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Apuõlė
Kilmininkas: Apuõlės
Naudininkas: Apuõlei
Galininkas: Apuõlę
Įnagininkas: Apuolè
Vietininkas: Apuõlėje

Apuolė – kaimas Skuodo rajono savivaldybėje, 11 km į pietryčius nuo Skuodo ir 3 km į vakarus nuo Kaukolikų, Luobos ir Brukio upelių santakoje, Apuolės kraštovaizdžio draustinyje. Seniūnaitijos centras. Kaime yra Apuolės piliakalnis, kapinynas ir akmuo su dubenėliais. Nuo 2004 m. rugpjūčio priešpaskutinį savaitgalį vyksta festivalis „Apuolė 854“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Apuolė yra pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos vietovė. Tai buvo senovės kuršių žemių sostinė, ji minima vikingų sagose ir vėlesnėse kronikose. 853854 m. Švedijos karalius Olafas su didele kariuomene puolė kuršių miestą, šaltiniuose vadinamą Apulia, kurį gynė apie 15 000 karių (skaičiai perdėti) iš 5 sričių. Devintąją apgulties dieną prasidėjo derybos, apuoliečiai sidabru sumokėjo išpirką, davė 30 įkaitų ir pripažino švedų valdžią. XIII a. pradžioje Apuolė neteko gynybinės reikšmės, įėjo į kuršių Ceklio žemę. Minima 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo kuršių žemių dalybų akte. XVI a. raštuose minima Apuolės vaitystė, priklausiusi Grūstės valsčiui. Apuolėje būta bajorų sodybų.[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vaitystės centras, Grūstės valsčius
19541963 m. Apuolės apylinkės centras
vėlesnis sovietmetis Aleksandrijos apylinkė
nuo 1995 m. Aleksandrijos seniūnija


Kronika[taisyti | redaguoti kodą]

IX a. Bremeno-Hamburgo arkivyskupas Rimbertas (m. 888 m.) darbe „Šv. Anscharijaus gyvenimas“ (Vita Sancti Anscharii) aprašė plėšikiškus danų ir švedų karo žygius į Apuolę, kur buvo gerai įtvirtinta pilis, atpasakojo jų kovas ir derybas su žemaičių kaimynais kuršiais, kurie taip pat buvo drąsūs savo žemių gynėjai. Jis pateikia ilgą vikingų karų su kuršiais aprašymą, kuriame teigiama, kad kuršių gentis kadaise priklausiusi švedų valdžiai, bet sukilo ir užsimanė tapti nepriklausomi. Tai žinodami, danai 853 metais, kai vyskupas jau buvo nuvykęs į Švediją, surinko daugybę laivų ir nuvyko į kuršių tėvynę, norėdami jų turtus išplėšti ir kuršius sau pavergti. Dar po metų švedai užpuolė Apuolę (Apulia). Apsuptą pilį 8 dienas gynė net 15 tūkst. karių.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur. 1984 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
158
kaime 120
dvare 38
190 177 193 161 155 132


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Artūras Mickevičius. Apuolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 683 psl.
  3. Apuolė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 85 psl.
  4. Apuolė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 297 psl.
  5. Apuolė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 92 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png SKUODAS – 11 km
Didieji Rūšupiai – 7 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kaukolikai – 3 km