Kėdainių sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Crystal Clear app lphoto.png  Šis straipsnis turi paveikslėlių su terminais kita kalba
Jei galite, išverskite arba pakeiskite lietuviškais.
Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Kėdainių sutartis
Priklauso: Švedų tvanas
Kedainiai Union.jpg
Kėdainių sutarties originalas
Data: 1655 m. spalio 20 d.
Vieta: Kėdainiai
Rezultatas: Formali LDK unija su Švedija
1656-1658 Švedijos-Maskvos karas
Priežastis: Katastrofiška padėtis kariaujant dviem frontais prieš Maskvą ir Švediją
Teritoriniai pakitimai: Visa LDK teritorija de jure tapo Švedijos protektoratu
Abiejų Tautų respublika Švedų tvano metu

Kėdainių sutartis (taip pat Kėdainių unija) pasirašyta 1655 m. spalio 20 d. „Švedų tvano“ metu tarp Lietuvos didikų, vadovaujamų LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos, ir Švedijos karaliaus vietininko grafo Magnuso Gabrielio de la Garde.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

1654 m., kai dėl Chmelnickio sukilimo ir artėjant Maskvos bei švedų invazijai karaliaus valdžia ir įtaka atrodė žlugusi, du įtakingiausi Radvilų giminės atstovai Jonušas Radvila (Janusz Radziwiłł) ir Boguslavas Radvila (Bogusław Radziwiłł) pradėjo derybas su švedais dėl LDK unijos su Lenkija nutraukimo ir panašių santykių su Švedija užmezgimo.

Sutartis sudaryta tuo metu, kai visa LDK buvo užimta svetimų kariuomenių (švedų iš šiaurės ir vakarų, rusų iš rytų) ir karaliaus valdžia praktiškai buvo žlugusi.

Sutarties sąlygos[taisyti | redaguoti kodą]

Sutartimi nustatyta, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išeina iš unijos su Lenkija ir įeina į unijinius santykius su Švedija (faktiškai protektorato teisėmis). Už tai Švedija pasižada grąžinti Lietuvai žemes, prarastas karuose su Rusija, ir išsaugoti bajorijos teises ir laisves. Iš LDK teritorijos taip pat turėjo būti išskirtos dvi kunigaikštystės valdomos Radvilų giminės atstovų.

Sutarties pasekmės[taisyti | redaguoti kodą]

Sutartis praktiškai nebuvo įgyvendinta, nes švedai patyrė keletą pralaimėjimų Lenkijoje (Varkos mūšis), o Lietuvoje kilo sukilimas prieš švedus bei Radvilas. Pagrindinis sutarties šalininkas Jonušas Radvila praėjus 2 mėnesiams po sutarties pasirašymo gruodžio 31 d. mirė Tikocino pilyje, apsiaustas Jonui Kazimierui Vazai lojalių bajorų. Netrukus po jo mirties pilį užėmė Povilas Jonas Sapiega (Jan Paweł Sapieha), kuris ir tapo LDK didžiuoju etmonu vietoj J. Radvilos.

Švedams pasitraukus iš didžiosios Abiejų Tautų respublikos dalies galutinai žlugo ir Boguslovo Radvilos planai. Prostkų mūšyje jis prarado savo kariuomenę ir mirė tremtyje Karaliaučiuje 1669 m. gruodžio 31 d.

Nepaisant tragiškų pasekmių sutarties iniciatoriams, ji padėjo iš dalies apsaugoti švedų užimtą LDK dalį, Maskvos armija nedrįso stoti į atvirą kovą prieš švedus.

Prieštaringi vertinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Amžininkai Lenkijoje ir Lietuvoje sutartį laikė išdavyste.

Vėlesni sutarties vertinimai išsiskyrė. Tautinio atgimimo metu Lietuvoje ir Baltarusijoje metu kai kurie autoriai (pavyzdžiui, Maironis) teigė, kad sutartis buvo pastanga sukurti nepriklausomą nuo Lenkijos Lietuvos valstybę.

Naujausi Lietuvos istorikų sutarties vertinimai atsižvelgia į tai, kad pagal sutartį Lietuva gauna žymiai prastesnį statusą unijoje su Švedija, nei tuo metu buvusioje unijoje su Lenkija.