Kėdainių sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Crystal Clear app lphoto.png  Šis straipsnis turi paveikslėlių su terminais kita kalba
Jei galite, išverskite arba pakeiskite lietuviškais.
Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Kėdainių sutarties originalas
Abiejų Tautų respublika Švedų tvano metu

Kėdainių sutartis (taip pat Kėdainių unija) pasirašyta 1655 m. spalio 20 d. „tvano“ metu tarp Lietuvos didikų, vadovaujamų didžiojo etmono Jonušo Radvilos, ir Švedijos karaliaus vietininko grafo Magnuso Gabrielio de la Garde.

Sutartis sudaryta tuo metu, kai visa LDK buvo užimta svetimos kariuomenės ir karaliaus valdžia praktiškai buvo žlugusi. Sutartimi nustatyta, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išeina iš unijos su Lenkija ir įeina į unijinius santykius su Švedija (faktiškai protektorato teisėmis). Už tai Švedija pasižada grąžinti Lietuvai žemes, prarastas karuose su Rusija, ir išsaugoti bajorijos teises ir laisves. Iš LDK teritorijos taip pat turėjo būti išskirtos dvi kunigaikštystės valdomos Radvilų giminės atstovų.

Sutartis praktiškai nebuvo įgyvendinta, nes švedai patyrė keletą pralaimėjimų Lenkijoje (Varkos mūšis), o Lietuvoje kilo sukilimas prieš švedus bei Radvilas. Pagrindinis sutarties šalininkas Jonušas Radvila praėjus 2 mėnesiams po sutarties pasirašymo gruodžio 31 d. mirė Tikocino pilyje, apsiaustas Jonui Kazimierui Vazai lojalių bajorų. Netrukus po jo mirties pilį užėmė Jonas Paulius Sapiega (Jan Paweł Sapieha), kuris tapo LDK etmonu vietoj J. Radvilos.

Švedams pasitraukus iš didžiosios Abiejų Tautų respublikos dalies galutinai žlugo ir Boguslovo Radvilos planai. Prostkų mūšyje jis prarado savo kariuomenę ir mirė tremtyje Karaliaučiuje 1669 m. gruodžio 31 d.

Sutarties sudarymo aplinkybės[taisyti | redaguoti kodą]

Radvilų giminė XVII a. viduryje valdė daugybę dvarų Lietuvoje ir Lenkijoje bei užėmė aukščiausius postus. Radvilos laikė save išskirtine didikų gimine ir konfliktavo su karaliaus dvaru bei jų galia nepatenkintais kitais didikais ir bajorais.

1654 m., kai dėl švedų ir rusų invazijos bei B. Chmelnickio sukilimo karaliaus valdžia ir įtaka atrodė žlugusi, du įtakingiausi giminės atstovai Jonušas Radvila (Janusz Radziwiłł) ir Boguslavas Radvila (Bogusław Radziwiłł) pradėjo derybas su švedais dėl LDK unijos su Lenkija nutraukimo ir panašių santykių su Švedija užmezgimo.

Prieštaringi vertinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Amžininkai Lenkijoje ir Lietuvoje sutartį laikė išdavyste. Vėlesni sutarties vertinimai išsiskyrė. Tautinio atgimimo metu Lietuvoje ir Baltarusijoje metu kai kurie autoriai (pvz., Maironis) teigė, kad sutartis buvo pastanga sukurti nepriklausomą nuo Lenkijos Lietuvos valstybę. Naujausi Lietuvos istorikų sutarties vertinimai atsižvelgia į tai, kad pagal sutartį Lietuva gauna žymiai prastesnį statusą unijoje su Švedija, nei tuo metu buvusioje unijoje su Lenkija.