Lietuvos ir Nikaragvos santykiai
 |
Lietuvos ir Nikaragvos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: Tarpukaris | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1994 m. kovo 23 d. | ||
| Prekybos apimtys (2018):[1] | ||
| • Lietuva → Nikaragva: 170,9 tūkst. eur. | ||
| • Nikaragva → Lietuva: 884,5 tūkst. eur. | ||
Lietuvos ir Nikaragvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Nikaragvos.
Tarpukariu tarp šalių užmegzti diplomatiniai santykiai, tačiau konsulatų įsteigta nebuvo.[2]
Nikaragva Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 3 d., diplomatiniai santykiai atkurti 1994 m. kovo 23 d.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno du Nikaragvos piliečiai.[3]
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Nikaragva yra Lietuvai akreditavusi ambasadorių (reziduoja Suomijoje). Managvoje veikia Lietuvos garbės konsulatas.
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Santykiai iki 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva ir Nikaragva tarpukariu buvo užmezgusios diplomatinius santykius, tačiau konsulatų įsteigta nebuvo.[2]
Lietuvą okupavus SSRS, Kazimieras Graužinis Nikaragvos Vyriausybei per įgaliotąjį ministrą Buenos Airėse pasiuntė protesto notą. Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Nikaragva palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[4] Vėliau politiką pakeitė ir pripažino sovietų įvykdytą Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, aneksiją[2] (tikėtina, po sandinistų atėjimo į valdžią).
Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nikaragva Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 3 d., o diplomatiniai santykiai atkurti 1994 m. kovo 23 d.
2004 m. gegužės 27-29 dienomis Meksikos mieste Gvadalacharoje vykstančiame Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių bei vyriausybių vadovų susitikime Lietuvą atstovaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Šarūnas Adomavičius susitiko su Nikaragvos užsienio reikalų ministru Normanu Kaldera, su kuriuo aptarė bevizio vykimo į šią šalį galimybę Lietuvos piliečiams (Nikaragvos piliečiams vizos panaikintos Lietuvai įstojus į ES).[5] Tai kol kas aukščiausio lygio pareigūnų dvišalis susitikimas.
2011 m. Nikaragva akreditavo pirmąjį ambasadorių Lietuvai, tačiau politiniai santykiai tarp šalių išlieka minimalūs.
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 2022 m. „Panevėžio“ klube rungtyniauja Ariagneris Smitas, Nikaragvos rinktinės žaidėjas (nuomos pagrindais). Yra šiek tiek Lietuvos aukštosiose mokyklose besimokančių studentų iš Nikaragvos.[6]
2003 m. sausio 30 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje buvo eksponuojama trijų lietuvių ir lenko Didžiojo tūkstantmečio taikos žygio (“The Great Millennium Peace Ride”) dviračiais aplink pasaulį fotografijų paroda “Taikos spalvos: Amerika, Afrika, Europa, Azija” su nuotraukomis iš Nikaragvos.[7]
2016 m. Nikaragvoje apsilankė lietuvių kelionių žurnalistai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius ir įspūdžius nufilmavo „Starkaus ir Radzevičiaus kelionės“ dokumentikos vienuoliktajame sezone pavadinimu „Karibų ratai“.
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Nikaragvos siekė 1,06 mln. eurų.[1]
Prekybos balanse dominuoja importas iš Nikaragvos į Lietuvą.
- Eksportas sudaro 170,9 tūkst. eur.
- Importas sudaro 884,5 tūkst. eurų.
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Nikaragvą (tūkst. eur.) | 231,6 | 772,3 | 170,9 |
| Importas iš Nikaragvos (tūkst. eur.) | 42,3 | 209,8 | 884,5 |
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[8] | 2020[9] | 2021[10] | 2022[3] |
|---|---|---|---|---|
| Nikaragvos piliečių skaičius Lietuvoje | 0 | 3 | 3 | 2 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąrašas yra nepilnas
- nuo 2011 m. – Rikardas Chosė Alvaradas Nogera, pirmasis Nikaragvos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Helsinkyje)
Pasiuntiniai Nikaragvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva ambasadoriaus Nikaragvai akreditavusi nėra.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. birželio 24 d.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ 2,0 2,1 2,2 Kraujelis, R., 283 p.
- ↑ 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Kraujelis, R., 199 p.
- ↑ URM sekretorius Meksikoje susitiko su Karibų jūros bei Centrinės Amerikos šalių diplomatais (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ KTU studentė iš Nikaragvos: Kaune, skiringai nei namie, turiu daugiau laisvės (Kauno diena)
- ↑ URM atidaroma Taikos žygio fotografijų paroda (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nikaragva| Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
