Lietuvos ir Paragvajaus santykiai
 |
Lietuvos ir Paragvajaus santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Paragvajaus pusės: 1923 m. vasario 9 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1931 m. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1993 m. kovo 3 d. | ||
| Prekybos apimtys (2018):[1] | ||
| • Lietuva → Paragvajus: 666,9 tūkst. eur. | ||
| • Paragvajus → Lietuva: 38,6 tūkst. eur. | ||
Lietuvos ir Paragvajaus santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Paragvajaus. Santykiai tarp šalių siekia Tarpukarį, kai dar 1920 m. pabaigoje Paragvajaus atstovai Tautų Sąjungoje rėmė Lietuvos narystę šioje organizacijoje. Lietuva de jure pripažinimą iš Paragvajaus gavo 1923 m. vasario 9 d., o 1931 m. buvo užmegzti diplomatiniai santykiai, anksčiau nei su dauguma Lotynų Amerikos valstybių.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diplomatiniai santykiai atkurti 1993 m. kovo 3 d.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno du Paragvajaus piliečiai.[2]
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Taip pat abi 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą.[3]
Paragvajui atstovauja Berlyne, Vokietijoje reziduojantis ambasadorius. Lietuva ambasadoriaus Paragvajui paskyrusi nėra. Asunsjone veikia Lietuvos garbės konsulatas.
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ankstyvieji santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paragvajus buvo viena iš vos penkių valstybių, kurios atstovai Tautų Sąjungoje dar 1920 m. lapkričio-gruodžio mėn. siūlė patenkinti Lietuvos Vyriausybės prašymą priimti į Tautų Sąjungą.[4]
Lyginant su kitomis Lotynų Amerikos šalimis, lietuvių migrantai čia apsigyveno santykinai vėlai. Manoma, jog pirmieji lietuviai Paragvajuje įsikūrė XX a. trečiajame dešimtmetyje.[5] Panašiu metu Paragvajus pripažino Lietuvos valstybę de jure – 1923 m. vasario 9 d.[6] 1931 m. tarp Lietuvos ir Paragvajaus užmegzti diplomatiniai santykiai – anksčiau nei su daugeliu Lotynų Amerikos valstybių. Nepaisant to, Paragvajuje Lietuvos pasiuntinybės ir konsulatų įsteigta nebuvo.[6]
1932 m. emigracijos biuro pastangomis pietinėje Paragvajaus dalyje (20 km nuo Enkarnasjono miestelio) buvo įkurta lietuvių kolonija Nova Lituania. Koloniją sudarė apie 20 lietuvių šeimų, kuriai buvo suteikta 25 ha miško. Lietuvių naujakuriai per trejus metus trečdalį viso ploto turėjo paversti dirbama žeme. Dėl sunkių darbo ir gyvenimo sąlygų ir supratę, kad per tokį laiko tarpą mišką iškirsti ir ariama žeme paversti nepavyks, daugelis naujakurių šeimų išvyko į miestus arba visai iš Paragvajaus.[5]
1938 metų koloniją aplankė Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas R. Skipitis ir tuomet rado joje gyvenant tik tris Lietuvos rusų šeimas.[5] 1939 m. Paragvajuje gyveno 417 lietuvių, vėliau jų skaičius sumažėjo. Nėra žinių apie Paragvajuje įsikūrusius lietuvius po Antrojo pasaulinio karo. XX a. pabaigoje Paragvajuje buvo apie 200 lietuvių kilmės asmenų.[5] Paragvajaus lietuvius vienijančios bendruomenės įkurta nebuvo.[7]
Tarpukariu Paragvajuje lankėsi lietuvių keliautojas ir žurnalistas Matas Šalčius, rašytojas Petras Babickas.
Lietuvą okupavus SSRS, Kazimieras Graužinis Paragvajaus vyriausybei per įgaliotąjį ministrą Buenos Airėse pasiuntė protesto notą. SSRS okupacijos metais Paragvajus palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis[8], siųsdavo savo diplomatinius atstovus į Baltijos valstybių diplomatinius priėmimus.[6] Visą Lietuvos sovietinės okupacijos laikotarpį Paragvajus nepripažino Lietuvos aneksijos de jure, nors ir laikėsi pragmatinio požiūrio pripažįstant Baltijos valstybių inkorporaciją de facto.[6]
Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2019 m. vasario 12 d. Paragvajuje atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, o jam vadovauti paskirtas paragvajiečių verslininkas Valteris Imačovecas, kurio šeima kilusi iš Lietuvos. Tų pačių metų vasario 11-13 d. vyko pirmasis Lietuvos delegacijos vizitas, kurio metu Lietuvos atstovai susitiko su Paragvajaus užsienio reikalų ministru, industrijos ir komercijos ministre, tarp Lietuvos ir Paragvajaus užsienių reikalų ministerijų pasirašytas susitarimas dėl reguliarių politinių konsultacijų organizavimo.[9]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į lietuvių kalbą išverstas ir 1976 m. išleistas Paragvajaus rašytojo Augusto Roa Bastoso romanas „Žmogaus sūnus“, apysaka „Kurupi“ ir apsakymas.
2012 m. Marijampolės „Sūduvos“ futbolo komandoje žaidė legionierius iš Paragvajaus Pedras Barbora.[10]
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Paragvajaus siekė 705,5 tūkst. eurų.[1]
Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Paragvajų, nepaisant reikšmingai išaugusių importo apimčių.
- Eksportas sudaro 666,9 tūkst. eur.
- Importas sudaro 38,6 tūkst. eurų.
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Paragvajų (tūkst. eur.) | 510,0 | 1 153,7 | 666,9 |
| Importas iš Paragvajaus (tūkst. eur.) | 2,2 | 0,1 | 38,6 |
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[11] | 2020[12] | 2021[13] | 2022[2] |
|---|---|---|---|---|
| Paragvajaus piliečių skaičius Lietuvoje | 1 | 1 | 1 | 2 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąrašas nėra baigtinis
- 2012–2013 m. – Raulis Florentinas Antola, pirmasis Paragvajaus ambasadorius Lietuvai (rezidavo Vokietijoje)
Pasiuntiniai Paragvajui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva savo ambasadoriaus Paragvajuje akreditavusi nėra.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 29 d.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Lietuva pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare (lrt.lt)
- ↑ Nepriklausomos Lietuvos gyvenimas: Tarptautinių santykių plėtimas (istorijai.lt)
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 Paragvajaus lietuviai – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 Kraujelis, R., 274 psl.
- ↑ Gintarė Dičkutė: „Paragvajus – dar tik auganti šalis“ (Pasaulio lietuvis)
- ↑ Kraujelis, R., 199 p.
- ↑ Paragvajuje atidarytas pirmasis Lietuvos garbės konsulatas (15min.lt)
- ↑ Vilniaus „Žalgiris“ iškovojo ketvirtą pergalę penktose draugiškose rungtynėse, „Sūduva“ neįveikė REO (15min.lt)
- ↑ Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Paragvajus | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba)
