Ekstradicija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ekstradicija – teisės aktas (veiksmas), kuriuo vienoje valstybėje sulaikytas nusikaltimu įtariamas ar kaltinamas asmuo perduodamas kitai valstybei (paprastai tai, kurios teritorijoje buvo padarytas nusikaltimas), tarptautiniam teismui (pvz., TBT Hagoje).

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, 9 straipsnis „Ekstradicija“, 1 dalis).

Užsienietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija (LR BK 9 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu (LR BK 9 str. 3 d.):

Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra suteiktas prieglobstis, už nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą nebaudžiami ir užsienio valstybėms neišduodami, išskyrus LR BK kodekso 7 straipsnyje numatytus atvejus[1].

Pabaltijiečių kareivių ekstradicija iš Švedijos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]