Altmarko paliaubos
Altmarko paliaubos – sutartis, sudaryta 1629 m. rugsėjo 25 d. Altmarke, netoli Gdansko, tarp ATR ir Švedijos. Sutartis praktiškai užbaigė ATR-Švedijos karą (1600-1629).
Turinys |
Priežastys[taisyti]
Paliaubų sudarymą lėmė Švedijos pralaimėtas Tričianos mūšis, kuriame Šventosios Romos imperija vos nepaėmė belaisviu paties karaliaus Gustavo Adolfo.
ATR Seimas nesutiko rinkti naujų mokesčių imperijos armijai finansuoti, todėl Lenkijos karalius irgi sutiko dėl paliaubų.
Paliaubų sąlygos[taisyti]
Švedija išlaikė Livonijos (iš šiaurę nuo Dauguvos upės - Vidžemę) ir Vistulės upės žiočių kontrolę. ATR atiteko Latgalija.
Švedija turėjo pasitraukti iš didžiosios Prūsijos kunigaikštystės dalies, tačiau išlaikė pajūrio miestus. ATR taip pat atgavo kitas švedų nuo 1625 m. užimtas teritorijas.
Švedija šešeriems metams gavo teisę į 2/3 visų muitų prekybos laivais per ATR ir Prūsijos kunigaikštystės uostus kaip kad Danzigas, Elbingas. Šias pajamas Švedija naudojo finansuodama savo dalyvavimą Trisdešimties metų kare.
Tolesni įvykiai[taisyti]
Paliaubų terminui pasibaigus 1635 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta Štumsko taikos sutartis.
