Lietuvos ir Peru santykiai
 |
Lietuvos ir Peru santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Peru pusės: 1923 m. sausio 5 d. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1997 m. birželio 9 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Peru: 4,7 mln. eur. | ||
| • Peru → Lietuva: 3,8 mln. eur. | ||
Lietuvos ir Peru santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Peru. Dvišaliai santykiai siekia 1923 m., kuomet Peru oficialiai pripažino Lietuvą, kaip nepriklausomą valstybę. Tarpukariu užmegzti diplomatiniai santykiai.
Dar kartą Lietuvos nepriklausomybę Peru pripažino 1991 m. rugsėjo 7 d., o diplomatiniai santykiai atkurti kiek vėliau, 1997 m. birželio 9 d.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 26 Peru piliečiai.[2] Peru veikia Peru lietuvių bendruomenė (2020 m. turėjo 14 narių).[3]
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.
Lietuvoje Peru atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Helsinkyje, Suomijoje. Peru sostinėje Limoje veikia Lietuvos generalinis garbės konsulatas.
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. vasario 5 d. Peru pripažino Lietuvos nepriklausomybę de jure. Tarpukariu buvo užmegzti diplomatiniai santykiai, tačiau konsulatų įsteigta nebuvo.[4]
Iki XX a. vid. Peru yra gyvenę du lietuvių kunigai – saleziečiai Juozas Augustaitis ir Kazimieras Inkrata.[5] Į Peru XX a. viduryje atvyko tik paskiri asmenys, daugiausia lietuviai dvasininkai, teologai, šiek tiek litvakų. XX a. vid. Peru ėmė darbuotis salezietis Kazys Girnius, nuo maždaug 1950 m. – Jėzaus Širdies pranciškonių seserų kongregacijos misionierė Apolonija Valeikaitė[6]
Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Peru palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis,[7] ir nors vengė deklaruoti oficialią poziciją, nepripažino Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, kaip Sovietų Sąjungos dalies.[4]
Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dar kartą Lietuvos nepriklausomybę Peru pripažino 1991 m. rugsėjo 7 d., t. y., dar prieš Lietuvai tampant Jungtinių Tautų nare, o diplomatiniai santykiai atkurti kiek vėliau, 1997 m. birželio 9 d. Tais pačiais metais Peru akreditavo Lietuvai Stokholme reziduojantį ambasadorių. Nors Lietuva ambasadoriaus Peru neakreditavo, Limoje atidarė garbos konsulatą.
2008 m. Peru lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kur dalyvavo Penktajame Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių susitikime.[8]
2018 m. Vilniuje buvo priimta pirmoji Peru verslo misija, kurioje dalyvavo Peru verslininkų ir diplomatų delegacija bei 20 Lietuvos kompanijų atstovų. Vizito metu Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius dr. Almantas Danilevičius ir Peru garbės konsulė Latvijoje bei Peru-Baltijos šalių prekybos rūmų vadovė Zane Verovkina pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo abi organizacijos sutarė skatinti dvišalį verslo bendradarbiavimą.[9]
2019 m. Peru kalėjimuose įkalinimo bausmę atliko apie 30 nuteistųjų lietuvių, daugiau nei kitose Pietų Amerikos valstybėse. Dėl to deramasi su Peru Vyriausybe, kad Lietuvos piliečiai būtų išduoti Lietuvai ir įkalinimo bausmę galėtų atlikti Lietuvoje.[10]
2020 m. Peru lietuviai įkūrė lietuvių bendruomenę.[3]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į lietuvių kalbą išversta Siro Alegrijos, Chosė Marijos Argedaso, Sesaro Valjecho, Marijo Vargaso Ljosos, Migelio Gutiereso kūrinių.[11]
2005 m. liepos mėnesį Gintautas Babravičius organizavo Lietuvos keliautojų ekspediciją „Bolivija-Peru 2005“, skirtą Matui Šalčiui atminti. Jos metu aplankyta ir Peru sostinė Lima.[12] Vėliau Peru vyko Starkaus ir Radzevičiaus kelionės.
Nors Lietuvoje gyvena itin negausi perujiečių bendruomenė, spaudoje yra rašyta apie Lietuvoje ekologišką ūkį įkūrusią perujiečio ir lietuvės porą.[13]
Yra iš Lietuvos į Peru turistines keliones organizuojančių kelionių agentūrų.
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Peru siekė 8,5 mln. eurų, o Peru buvo 89-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Peru.
- Eksportas sudaro 4,7 mln. eurų; Peru yra 92-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
- Importas sudaro 3,8 mln. eurų; Peru yra 76-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama jūros gėrybių (34%), vaisių ir riešutų (22%) ir tekstilės dirbinių (18%).
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Peru yra 84-a (investicijos siekia 30 tūkst. eurų). Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų Peru 2020 m. nebuvo.[1]
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[14] | 2020[15] | 2021[16] | 2022[2] |
|---|---|---|---|---|
| Peru piliečių skaičius Lietuvoje | 17 | 18 | 22 | 26 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąrašas nėra baigtinis
- 1997–1999 m. – Chosė Emilijas Romeras Sevaljosas, pirmasis Peru ambasadorius Lietuvai (rezidavo Stokholme)
- 2006–2009 m. – Manuelis Pikasas Botas, trečiasis (rezidavo Stokholme)
- 2009-2010 m. - Feliksas C. Kalderonas
- nuo 2010 m. – Pablas Ugas Portugalas Rodrigesas, penktasis (rezidavo Helsinkyje)
- nuo 2016 m. – Chosė Eduardas Čavaris Garsiosas, šeštasis (rezidavo Helsinkyje)
- nuo 2018 m. – Tieri Roka-Rėjus Deladrieras, septintasis (reziduoja Helsinkyje)
Pasiuntiniai Peru[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva savo ambasadoriaus Peru nėra ir nebuvo akreditavusi.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Peru“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-05-13.
- ↑ 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 3,0 3,1 Peru susikūrė lietuvių bendruomenė (LRT.lt)
- ↑ 4,0 4,1 Kraujelis, R., 282 psl.
- ↑ Lietuvis salezietis tolimojoje Peru (XXI amžius)
- ↑ Lietuvių enciklopedija, T. XXII. Bostonas: 1960, p. 337
- ↑ Kraujelis, R., 199 p.
- ↑ Lietuvos užsienio reikalų ministras vyksta į Peru dalyvauti penktajame Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių viršūnių susitikime (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Vilniuje surengta pirmoji Peru verslo misija (Kauno diena)
- ↑ Lietuva ketina derėtis su Peru dėl ten kalinčių lietuvių perdavimo (LRT.lt)
- ↑ Peru literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ Ekspedicijos „Bolivija – Peru ‘05 M.Šalčiui atminti“ dienoraštis (Misija Lietuva 100)
- ↑ Peruvietis ir lietuvė sukūrė ekologišką ūkį „HeartMade Farm“, džiaugiasi aplink juos besikuriančia bendruomene (Ateitis)
- ↑ Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Peru | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- Peru | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
