Australijos ir Lietuvos santykiai
 |
Australijos–Lietuvos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. lapkričio 6 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Australija: 103,5 mln. eur. | ||
| • Australija → Lietuva: 4,5 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Australija → Lietuva (2020): 4860[1] | ||
Australijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Australijos ir Lietuvos.
Australija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., pirmoji Okeanijoje. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. lapkričio 6 d.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.
Veikia gausi Australijos lietuvių bendruomenė (įsteigta 1950 m.) XXI a. pradžioje Australijoje gyveno 13 600 lietuvių. 2011 metais apie 2000 Australijos gyventojų namuose kalbėjo lietuviškai,[2] 2022 m. 551 Australijos gyventojas buvo Lietuvos pilietis.[3] Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 62 Australijos piliečiai.[3]
Kanberoje nuo 2021 m. rudens veikia Lietuvos ambasada (dabartinis ambasadorius – Darius Degutis), tuo tarpu Australiją Lietuvai atstovauja ambasada Varšuvoje, Lenkijoje (dabartinis ambasadorius Lloyd David Brodrick). Vilniuje veikia Australijos garbės konsulatas. Australijoje veikia keli Lietuvos garbės konsulatai: Melburne (vienas Pietų Australijai ir Vakarinei Australijai ir kitas Viktorijos ir Tazmanijos valstijoms), Darvine (Šiaurinėms Teritorijoms) ir garbės generalinis konsulatas Mosmane (Naujajam Pietų Velsui, Kvinslandui ir Australijos sostinės teritorijai).
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Australijos ir Okeanijos šalimis grupė grupė (dabartinis pirmininkas – Andrius Vyšniauskas (TS-LKD)).[4]
Santykių eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Santykiai iki 1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji lietuviai į Australiją atvyko po nesusisekusio 1830–1831 sukilimo. Minimas Mickevičius, čia išgyvenęs 35 metus. Brisbano apylinkėse buvo susikūrusi lietuvių žemdirbių kolonija, kuri vėliau sunyko. Lietuviai daugiausia dirbo pramonėje, vertėsi amatais, smulkia prekyba. 1888 m. Adelaidėje lietuviai buvo įsteigę savo klubą, koplytėlę. Po Pirmojo pasaulinio karo į Australiją dar atsikėlė lietuvių iš Škotijos.[2]
Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1928 m. tarptautiniai susitarimai tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos taikyti ir Australijai.[5] 1929 metais J. Jasiūno ir V. Dapkaus iniciatyva Sidnėjuje įkurta Australijos lietuvių organizacija. 1933 metais ji turėjo apie 100 narių. 1939 m. duomenimis, visoje Australijoje gyveno apie 1000 lietuvių.[2]
Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvą okupavus Australija buvo viena iš dviejų Okeanijos valstybių, palaikiusi ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis,[6] išskyrus 1974–1975 m. laikotarpį.[7] Po 1975 m. ji liko vienintele valstybe regione, de jure nepripažinusia Lietuvos aneksijos.
1947 m. vasarą Europos perkeltųjų asmenų stovyklose viešėjo Australijos imigracijos ministro Arturo Kolvelo vadovaujama Australijos pareigūnų delegacija, kuri pareiškė, jog yra suinteresuota baltų, t. y. lietuvių, latvių ir estų, perkėlimu į Australiją. Australija sutiko pateikti penkis laivus ir per metus priimti apie 12 000 asmenų iš Baltijos valstybių.[8] Pirmieji laivai su 439 karo pabėgėliais iš Lietuvos į Australiją atvyko 1947 m. lapkričio 28 d., vėliau iš Vakarų Europos – dar 10 000 lietuvių.[2] Iš viso į Australiją atvyko 182 159 imigrantų, iš kurių 36 000 asmenų iš Baltijos valstybių.[8]
1948 m. gegužės 9 d. Australijos vyriausybė patarė į Australiją atvykstantiems išeiviams iš Baltijos valstybių ignoruoti Sovietų Sąjungos ambasados kvietimus registruotis ambasadoje pabrėždama, kad Australija nepripažįsta Estijos, Latvijos ir Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.[9]
1950 m. tarpukariu įkurta Australijos lietuvių organizacija pertvarkyta į Australijos lietuvių bendruomenę.
1948–1973 metais veikė Australijos lietuvių kultūros fondas, 1953 m. Melburne įkurta Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjunga, 1954 m. – Australijos lietuvių katalikų federacija (ši nuo 1956 m. leidžia savaitraštį „Tėviškės aidai“. 1952 m. įkurta Australijos lietuvių studentų sąjunga (jos vėliau veikla išblėso). Nuo 1960 m. Australijos lietuvių bendruomenės Krašto tarybos suvažiavimų metu rengiamos Australijos lietuvių dienos. 1966 m. pradėta kurti Australijos lietuvių jaunimo sąjunga. 1967 metais įsteigta lietuvių kooperatinė kredito draugija „Talka“, 1972 m. – Australijos lietuvių fondas.[2]
1974 m. Australijos leiboristų vyriausybė pripažino Lietuvos inkorporaciją į SSRS de jure, tačiau jau 1975 m. nauja vyriausybė pripažinimą atšaukė, palikdama tik pripažinimą de facto.[5]
Būta bendradarbiavimo su estų, latvių ir lenkų išeivių bendruomenėmis pavyzdžių: 1974–1990 m. Tasmanijoje veikė šių keturių tautų kilmės australų draugija HELLP. 1980–1990 m. Sidnėjuje veikė Australų–lietuvių draugija žmogaus teisėms ginti (angl. Baltic Research Foundation).[2]
Australijos lietuviai įkūrė ir keletą su švietimu susijusių susivienijimų. 1981 m. Melburne įkurtas Lietuviškų studijų komitetas, siekęs lietuvių kalbos dėstymo kuriame nors iš Australijos universitetų. Tais pačiais metais įkurtas Baltijos studijų plėtros asociacijos skyrius. Nuo 1987 m. Tasmanijos universiteto Lietuvos studijų sambūris teikia stipendijas lietuviškos tematikos tyrimams. 1988 metais Adelaidėje įkurtas Australijos lietuvių bendruomenės archyvas.[2]
XX a. devintajame dešimtmetyje Australija dar porąkart oficialiai deklaravo nepripažįstanti sovietinės okupacijos. 1982 m. Australijos ministras pirmininkas pasveikino Latviją nepriklausomybės proga, o 1985 m. vasario 28 d. Australijos parlamentas priėmė Baltų rezoliuciją, smerkiančią sovietinę okupaciją ir aneksiją.[5]
Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Australija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., o diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. lapkričio 6 d.
1997 metais Jonas Petras Kedys įsteigė fondą „Talka lietuvių tautai“ ir iki 2006 metų Lietuvos daugiavaikes šeimas parėmė daugiau kaip 200 000 litų. 1999 m. Gylonge įsteigta Lietuvos baleto bičiulių draugija.
1998 m. pasirašyta sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.[10]
2021 m. rudenį atidaryta Lietuvos Respublikos Ambasada Australijoje, liudijanti apie glaudesnį dvišalių santykių etapą.
Švietimo, meno mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į lietuvių kalbą išversta Piterio Kerio, Dimfnos Kiuzak, Franko Hardžio, Deivido Malufo, Alano Maršalo, Kolinos Makalou, Katerinos Suzanos Pričard, Petriko Vaito ir kitų Australijos rašytojų kūrinių.[11]
XX a. dešimtajame dešimtmetyje pagal Australijos mokymo programą Rytų Europai (angl. Australian Program of Training for Eastern Europe) Australija kelerius metus organizavo Lietuvos vadybininkų ir verslininkų teorines bei praktines stažuotes.[12]
Tarp Australijos lietuvių yra prisidėjusio prie meno sklaidos Australijoje. Lietuviai Vincas Jomantas ir Teisutis Zikaras kartu su kitais skulptoriais imigrantais įkūrė Centre Five grupę, propagavusią kamerinę, smulkiąją skulptūrą.[13] Kanberoje stovi Eglės Žalčių karalienės skulptūra.
Baleto trupėse šoko ir lietuvių baleto šokėjai: R. Ratas, R. Plokštys, J. Janusaitis ir kiti. Kaip pedagogė garsėjo N. Drazdauskaitė. 1947 metais į Australiją atvykusi Dana Nasvytytė įkūrė Danos Nasvytis moderniojo šokio mokyklą. Australijos lietuviai J. Žalkauskas, R. Ratas įsteigė Lietuvos baleto bičiulių draugiją jauniesiems lietuvių baleto šokėjams remti.[14] Kanberoje stovi Eglės Žalčių karalienės skulptūra.
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Australijos siekė 108 mln. eurų, o Australija buvo 41-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Australiją.
- Eksportas sudaro 103,5 mln. eurų; o Australija yra 31-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė
- Importas sudaro 4,5 mln. eurų. Australija yra 70-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama mašinų, mechaninių įrenginių bei jų dalių, elektros mašinų bei jų dalių, popieriaus ir kartono, vilnos, eterinių aliejų, parfumerijos ir kosmetikos.
Australijos tiesioginės investicijos Lietuvoje 2020 m. buvo neigiamos. Savo ruožtu apie Lietuvos tiesiogines investicijas duomenų nėra.[1]
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[15] | 2020[16] | 2021[17] | 2022[3] |
|---|---|---|---|---|
| Australijos piliečių skaičius Lietuvoje | 19 | 43 | 55 | 62 |
| Metai | 2013[15] | 2017[3] |
|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Australijoje | 650 | 551 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąrašas nėra baigtinis
- 1991–1994 m. – Robson Burgess (pirmasis Australijos ambasadorius Lietuvai, rezidavo Kopenhagoje).
- ??
- 1997-1999 m. – Judith Pead (rezidavo Stokholme)
- 1999-2003 m. – Stephen Brady (rezidavo Stokholme)
- ??
- 2007-2009 m. – Howard Craig Brown (rezidavo Stokholme)
- 2009-2012 m. – Paul Wesley Stephens (rezidavo Stokholme)
- 2013-2016 m. – Jean Dunn (rezidavo Varšuvoje)
- 2016-2019 m. – Paul Wojciechowski (rezidavo Varšuvoje)
- nuo 2019 m. – Lloyd David Brodrick (reziduoja Varšuvoje)
Pasiuntiniai Australijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2008–2011 m. – Dainius Kamaitis (rezidavo Tokijuje)
- 2011–2012 m. – Albertas Algirdas Dambrauskas, įgaliotasis ministras (rezidavo Tokijuje)
- 2012–2017 m. – Egidijus Meilūnas (rezidavo Tokijuje)
- 2018–2021 m. – Gediminas Varvuolis (rezidavo Tokijuje)
- nuo 2021 m. – Darius Degutis (reziduoja Kanberoje)
Australijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai australai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
21-am Australijos piliečiui, daugiausia lietuvių kilmės, yra įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai.[18] Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:
- Dalia Antanaitienė (2002 m. birželio 13 d. apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi)
- Aldona Ona Audėjutė-Kratulis, 2000 m. balandžio 27 d. apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi
- Petras Bielskis, 2003 m. vasario 3 d. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi
- Greg Crafter, 1994 m. sausio 11 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
- Vytautas Vaclovas Doniela, 2003 m. vasario 3 d. apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi
- John William Doyle, 1995 m. vasario 13 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu
- Jurgis Vytenis Jonavičius, 1998 m. vasario 10 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu
- Algis Kabaila, 2003 m. vasario 3 d. apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi
- Genovaitė Kazokienė, 1997 m. vasario 10 d. apdovanota LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi
- Antanas Laukaitis, 2001 m. sausio 24 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi
- Kęstutis Lynikas, 1997 m. kovo 5 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi
- Vytautas Opulskis, 2003 m. vasario 3 d. apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi
- Isolde Ira Poželaitė-Davis, 2001 m. birželio 13 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi
- Birutė Prašmutaitė, 2003 m. vasario 3 d. apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi
- Jim Short, 1992 m. lapkričio 18 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu
- Viktoras Šliteris, 1996 m. liepos 2 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, o 2000 m. lapkričio 14 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi
- Halina Stanislava Statkuvienė, 2003 m. vasario 3 d. apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi
- Antanas Vytautas Stepanas, 1999 m. birželio 30 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu
- Algimantas Taškūnas, 1995 m. vasario 13 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu
- Bryan Henry Vaughan, 1997 m. vasario 10 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi
- Gabrielius Žemkalnis, 1998 m. birželio 30 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Australija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-02-05. Nuoroda tikrinta 2022-02-05.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|4=(pagalba) - ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 Australijos lietuviai – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Australijos ir Okeanijos šalimis grupė (lrs.lt)
- ↑ 5,0 5,1 5,2 Kraujelis 2008, p. 273.
- ↑ Kraujelis 2008, p. 199.
- ↑ Kraujelis 2008, p. 220.
- ↑ 8,0 8,1 Kraujelis 2008, p. 135.
- ↑ Kraujelis 2008, p. 149.
- ↑ Australija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Australijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ Australijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ Australijos dailė – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ Australijos choreografija – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ 15,0 15,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Australijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- Australija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-05 iš Wayback Machine projekto.
- Australija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-05 iš Wayback Machine projekto.
