Ganos ir Lietuvos santykiai
 |
Ganos ir Lietuvos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Ganos pusės: 1991 m. gruodžio 23 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. liepos 10 d. | ||
| Prekybos apimtys (2018):[1] | ||
| • Lietuva → Gana: 3,02 mln. eur. | ||
| • Gana → Lietuva: 323,3 tūkst. eur. | ||
Ganos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Ganos ir Lietuvos.
Gana Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. gruodžio 23 d., jau Lietuvai tapus Jungtinių Tautų Organizacijos nare. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. liepos 10 d.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Vyksta ir daugiašalis bendradarbiavimas – 2017–2019 m. Lietuvos ir Ganos taikdariai dalyvavo Jungtinių Tautų stabilizavimo misijoje Malyje (MINUSMA).[2]
Gana yra akreditavusi Lietuvai ambasadorę, reziduojančią Vokietijoje. Tuo tarpu Lietuva Ganai akreditavusi ambasadoraus nėra, tačiau Ganos sostinėje Akroje veikia Lietuvos garbės konsulatas.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 47 Ganos piliečiai.[3]
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra duomenų, kad Gana, pati nepriklausomybę paskelbusi 1957 m., SSRS vykdytos Lietuvos okupacijos laikotarpiu palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[4]
Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gana Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. gruodžio 23 d.,o diplomatiniai santykiai tarp valstybių užmegzti 1992 m. liepos 10 d. 1995 m. Gana Lietuvai akreditavo savo pirmąją ambasadorę, tuomet rezidavusią Danijoje.
2010 m. gruodžio 29 dieną Vilniuje Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė susitiko su Ganos valstybės ministru Džozefu Afotei Agbo ir jį lydinčia delegacija. Susitikimo metu buvo aptartos dvišalių ekonominių ryšių plėtojimo galimybės, Europos Sąjungos ir Afrikos šalių bendradarbiavimo perspektyvos, pasikeista nuomonėmis apie padėtį Vakarų Afrikos regione.[5]
2013 m. balandžio 16 d. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas nuvyko į Akrą pirmojo Lietuvos dvišalio vizito Ganoje, kur susitiko su Ganos užsienio reikalų ir regioninės integracijos ministre Hana Servaa Tete ir pristatė Lietuvos pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai bei aptarė svarbius su Subsacharine Afrika susijusius klausimus, ekonomikos bei verslo partnerystės vystymo ir dvišalio bendradarbiavimo švietimo srityje perspektyvas.[6]
2017 m. rugpjūčio 9 d. Vilniuje surengtos pirmosios dvišalės politinės konsultacijos tarp Lietuvos ir Ganos užsienio reikalų ministerjų. Lietuvos delegacijai vadovavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius. Su Ganos Respublikos užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerijos delegacija sutarta „stiprinti dvišalius ryšius politikos, kultūros, švietimo, ekonomikos srityse, plėsti dvišalę teisinę bazę, kuri leistų aktyviau bendradarbiauti abiejų šalių verslui.[2]
Prieš tai, 2016 m. rugsėjo 23 d. Niujorke vykusios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Ganos Respublikos užsienio reikalų ir regioninės integracijos ministre Hanna Tetteh ir pasirašė memorandumą dėl dvišalių politinių konsultacijų.[7]
2017 ir 2018 m. įvyko pirmieji ministrų vizitai. 2017 m. spalio 20 d. Ganos sostinėje Akroje su darbo vizitu plankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kur susitiko su Ganos užsienio reikalų ministre Širli Ajorkor Bočvei, su kuria aptarė dvišalių santykių plėtros galimybes, bendradarbiavimą daugiašaliuose formatuose, saugumo ir vystymosi iššūkius regione. Vizito metu taipogi įvyko Lino Linkevičiaus ir Ganos prezidento Nana Akufo Addo ir Ganos parlamento pirmininko pavaduotoju Džozefu Osei Ovusu bei komunikacijos ministrės Ursula Ovusu-Ekuful susitikimai. Vizito metu Ganos sostinėje Akroje oficialiai atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, kuriam vadovauti dar 2015 m. paskirtas Lietuvos garbės konsulas Arturas Roškovskis.[8]
2018 m. birželio 5-7 d. Lietuvoje su atsakomuoju vizitu pirmąkart lankėsi Ganos užsienio reikalų ir regioninės integracijos ministrė Širli Ajorkor Bočvei. Vizito metu susitiko su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, aptarė dvišalių santykių plėtros perspektyvas, bendradarbiavimą daugiašaliuose formatuose, globalius bei regioninius klausimus, įvyko apskritojo stalo diskusija apie verslo aplinką šalyse, potencialias bendradarbiavimo sritis. Birželio 6-8 dienomis Ganos delegacija dalyvavo Moterų politikos lyderių globalaus forumo viršūnių susitikime Seime.[9]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2003 m. sausio 30 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje buvo eksponuojama trijų lietuvių ir lenko Didžiojo tūkstantmečio taikos žygio (“The Great Millennium Peace Ride”) dviračiais aplink pasaulį fotografijų paroda “Taikos spalvos: Amerika, Afrika, Europa, Azija” su nuotraukomis iš Ganos.[10] Nemažai žaidėjų iš Ganos žaidžia lietuviškuose futbolo klubuose – Bendžaminas Teris (2016–2017 m. rungtyniavo FC Stumbras), Čarlis Acina (2017 m. žaidė FK Panevėžys), Abdulas Basitas (2016–2017 m. rungtyniavo FC Stumbras), Frensis Čieremė (nuo 2020 m. rungtyniauja FK Žalgiris), Šerifas Deo Mohamedas (2017–2019 m. rungtyniavo FC Stumbras), Divainas Na (nuo 2021 m. rungtyniauja FK Žalgiris), Priscila Očerė (nuo 2020 m. rungtyniauja Gintra Universitetas).
Lietuvoje gimusio tapytojo Levo Rabšteino darbų yra įsigijęs Ganos muziejus.[11]
2017 m. gegužės 24 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje rengta tarptautinė konferencija „ICT4D Afrikoje: finansinės technologijos ir geresnis finansinių paslaugų prieinamumas“, kurioje pranešimą skaitė ir finansinių technologijų įmonės vadovas iš Ganos.[12]
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2015 m. vasario 20 d. Lietuvos verslo konfederacijos būstinėje lankėsi Ganos ambasadorė Lietuvai Akua Sena Dansua, kur susitiko su Lietuvos verslo atstovais.[13]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Ganos siekė 3,34 mln. eurų.[1]
Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Ganą.
- Eksportas sudaro 3,02 mln. eur.
- Importas sudaro 323,3 tūkst. eurų.
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Ganą (mln. eur.) | 2,73 | 3,89 | 3,02 |
| Importas iš Ganos (tūkst. eur.) | 65,9 | 34,7 | 323,3 |
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[14] | 2020[15] | 2021[16] | 2022[3] |
|---|---|---|---|---|
| Ganos piliečių skaičius Lietuvoje | 4 | 15 | 25 | 47 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąrašas nėra pilnas
- nuo 1995 m. Marta Dodu-Tamakloe, pirmoji Ganos ambasadorė Lietuvai (rezidavo Kopenhagoje)
- nuo 2011 m. – Polas Kingas Arjenė (rezidavo Berlyne)
- nuo 2015 m. – Akua Sena Dansua, penktoji (rezidavo Berlyne)
- nuo 2018 m. – Džina Ama Blė, šeštoji (reziduoja Berlyne)
Pasiuntiniai Ganai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva nėra akreditavusi ambasadoriaus Ganai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. birželio 30 d.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ 2,0 2,1 Vilniuje surengtos pirmosios dvišalės Lietuvos ir Ganos politinės konsultacijos (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2018-10-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Kraujelis, R., 199 p.
- ↑ Lietuvos užsienio reikalų viceministrė su Ganos delegacija aptarė dvišalį bendradarbiavimą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Užsienio reikalų viceministras Ganoje aptarė bendradarbiavimo plėtrą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Niujorke pasirašytas Lietuvos ir Ganos susitarimas dėl politinių konsultacijų, aptartas bendradarbiavimas su Kenija, parama Juodkalnijos integracijai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Ganoje L. Linkevičius akcentavo ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2017-10-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvoje pirmą kartą lankosi Ganos užsienio reikalų ir regioninės integracijos ministrė (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ URM atidaroma Taikos žygio fotografijų paroda (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Izraelyje – paroda, skirta Lietuvoje gimusio dailininko šešiasdešimtmečiui (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Užsienio reikalų ministerijoje rengiama tarptautinė konferencija apie finansinių technologijų galimybes Afrikoje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2019-05-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ LVK viešėjo Ganos ambasadorė (Lietuvos verslo konfederacija]
- ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gana | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
