Antrasis Seimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Antrasis Lietuvos Respublikos Seimas – atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, išrinkta paleidus nesėkmingai dirbusį Pirmąjį Seimą. Dirbo dabartinės Maironio universitetinės gimnazijos Kaune patalpose.

Teisinis pagrindas[taisyti | redaguoti kodą]

Antrasis Seimas buvo renkamas 1923 m. gegužės 12 – 13 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga gavo 14, Lietuvos krikščionių demokratų partija – 14, Lietuvos darbo federacija – 12, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 16, Lietuvos socialdemokratų partija – 8, žydai – 7, lenkai – 4, vokiečiai – 2, rusai – 1 vietas. Respublikos Prezidentu išrinktas Aleksandras Stulginskis.

Antrojo Seimo atstovų sudėtis frakcijomis[taisyti | redaguoti kodą]

Antras seimas pagal sudeti.jpg

Valstiečių liaudininkų frakcija[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ladas Natkevičius (vėliau – Feliksas Bacevičius)
  2. Kazys Grinius
  3. Konstantinas Kregždė
  4. Vincas Kvieska
  5. Ignas Lapinskas
  6. Nikodemas Radys
  7. Pranas Radzevičius (vėliau – Julius Švambarys)
  8. Aleksandras Tornau (vėliau – Kazimieras Ralys)
  9. Rapolas Skipitis
  10. Mykolas Sleževičius
  11. Jonas Staugaitis
  12. Antanas Sugintas
  13. Pranas Šlevė
  14. Zigmas Toliušis
  15. Vincas Zakarevičius (vėliau – Benis Šakys)
  16. Balys Žygelis

Krikščionių demokratų frakcija[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Leonas Bistras
  2. Magdalena Galdikienė
  3. Emilija Gvildienė
  4. Juozas Eretas (vėliau – Petras Kalvelis)
  5. Mykolas Krupavičius
  6. Kazys Gurauskas (vėliau – Vincas Mieleška)
  7. Kazys Oleka
  8. Sikstas Riauka
  9. Zigmas Starkus
  10. Jonas Steponavičius
  11. Antanas Šmulkštys
  12. Antanas Tumėnas (vėliau – Juozas Sakalauskas, dar vėliau – Stasys Tijūnaitis)
  13. Juozas Dagilis (vėliau – Antanas Tylenis)
  14. Adomas Vilimas

Ūkininkų sąjungos frakcija[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Adolfas Butkys (vėliau – Jonas Diržys)
  2. Eliziejus Draugelis
  3. Juozas Jaras
  4. Kazimieras Jokantas
  5. Petras Josiukas
  6. Liudas Laikūnas
  7. Feliksas Mikšys
  8. Vytautas Petrulis
  9. Steponas Rinkevičius
  10. Vincas Karoblis (vėliau – Bernardas Sakalauskas)
  11. Juozas Skyrius
  12. Justinas Staugaitis
  13. Stasys Šilingas
  14. Juozas Vailokaitis

Darbo federacijos frakcija[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kazys Ambrozaitis
  2. Tadas Aleliūnas
  3. Viktoras Beržinskas
  4. Petras Jočys
  5. Antanas Staugaitis (vėliau – Vaclovas Kasakaitis)
  6. Andrius Kardišauskas
  7. Kalikstas Korsakas
  8. Pulgis Lumbis
  9. Pranas Viktoras Raulinaitis
  10. Kazys Šukys
  11. Jonas Valaitis
  12. Valentinas Žvirgždys

Socialdemokratų frakcija[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kipras Bielinis
  2. Jurgis Daukšys
  3. Vincas Galinis
  4. Steponas Kairys
  5. Mečius Markauskas (vėliau – Vaitiekus Juchnevičius)
  6. Jonas Markelis
  7. Jeronimas Plečkaitis
  8. Liūda Purėnienė

Žydų frakcija[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Simonas Rozenbaumas (vėliau – Juozas Bergeris)
  2. Ozeris Finkelšteinas
  3. Levas Garfunkelis
  4. Volfas Sulimas (vėliau – Rafaelis Golcbergas)
  5. Joselis Kaganeumanas (vėliau – Berelis Abromavičius)
  6. Jokūbas Robinzonas
  7. Juozas Roginskis

Lenkų frakcija[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Viktoras Budzinskis
  2. Boleslovas Liutikas
  3. Vincas Rumpelis
  4. Kazys Volkovickis

Vokiečių atstovai[taisyti | redaguoti kodą]

(frakcijos nesudarė)

  1. Rudolfas Kinderis
  2. Augustas Rogalis

Rusų atstovas[taisyti | redaguoti kodą]

(frakcijos nesudarė)

  1. Jevtichijus Jerinas

Seimo veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Krikdemams su valstiečiais liaudininkais sudarius koaliciją, kuri turėjo 56 iš 78 vietų, ministru pirmininku paskirtas Ernestas Galvanauskas. Tvirtinant vyriausybę pasirodė, kad LSDP liko vienintele opozicine partija. Birželio 19 d. Aleksandras Stulginskis vėl buvo išrinktas Lietuvos prezidentu. Trečiasis E. Galvanausko kabinetas buvo perdaug margas, nepajėgė dirbti, todėl po metų koalicija subyrėjo.

Krikščionys demokratai sudarė savą A. Tumėno vyriausybę, kuriai nesisekė nei vidaus, nei užsienio politikoje. 1925 m. vasario 4 d. vyriausybę sudarė Vytautas Petrulis. Didžiulį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą sukėlė pradėtos derybos su Lenkija, tuo pripažįstant tarsi neegzistuojant Vilniaus klausimo.

Naują kabinetą 1925 m. rugsėjo 25 d. sudarė dr. Leonas Bistras. Nors krikdemai ir nesugebėjo išspręsti pagrindinių politinių klausimų, tačiau jų valdymo metu buvo išparceliuota 418 000 ha dvarų, 20 000 ūkininkų išskirstyti į viensėdžius, jiems suteikta 12 mln. Lt neprocentinių paskolų, įkurta ligonių kasa.

1926 m. Lietuvoje buvo 2124 pradžios mokyklos su 2987 mokytojais ir 116 562 mokiniais, 68 vidurinių. ir 48 aukštesniosios mokyklos su 1369 mokytojais ir 2302 mokiniais, įsteigtas Žemės bankas su 15 mln. Lt kapitalu.

Nepaisant sunkumų Antrajam Seimui, vieninteliam iš tarpukario seimų pavyko užbaigti įstatymu numatytą kadenciją.


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai Istorinė Lietuvos vėliava
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo Flag of Lithuania (state).svg
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) Flag of Lithuania.svg
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje Flag of Lithuanian SSR.svg
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) Flag of Lithuania.svg
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016