Piotras Čaikovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
P. Čaikovskis

Piotras Iljičius Čaikovskis (rus. Пётр Ильич Чайковский; 1840 m. gegužės 7 d. – 1893 m. lapkričio 6 d.) – rusų romantinės eros kompozitorius, vienas produktyviausių vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrėjų. Muzikai būdingas rusiškas charakteris, tačiau jo muzika buvo labiau vakarietiška, nei kitų tuometinių Rusijos kompozitorių, nes Čaikovskis sėkmingai derino rusiškas liaudies melodijas ir tarptautinius elementus.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Piotras Čaikovskis gimė Votkinske, Urale, kalnų inžinieriaus šeimoje. Čia jis pradėjo mokytis groti fortepijonu. Po 10 metų Čaikovskis įstojo į Sankt Peterburgo Teisės mokyklą. Ten jis mokėsi ir muzikos, dainavo chore. 1859 m. baigęs mokyklą, Čaikovskis pradėjo dirbti Teisingumo departamente, tačiau šis darbas jo nepatenkino.

Piotras Iličijus Čaikovskis nusprendžia tapti muziku profesionalu. 1861 m. jis įstoja į muzikos klases, atidarytas prie Rusų muzikinės draugijos, o po metų tampa ką tik atidarytos Sankt Peterburgo konservatorijos studentu. Tuomet jis meta tarnybą ir atsideda vien muzikai, pragyvenimui užsidirbdamas muzikos pamokomis, akomponavimu. Čaikovskio mokytojai konservatorijoje buvo A. Rubinšteinas ir N. Zaremba. 1866 m. paskirtas teorijos ir harmonijos profesoriumi Maskvos Konservatorijoje, šias pareigas užėmė maždaug iki 1878 m. Per tą laiką labai sustiprino konservatorijos teoretinių disciplinų paruošimą. Vėliau Maskvos Konservatorija buvo pavadinta jo vardu.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Reikšmingiausi kūriniai – 6 simfonijos, 10 operų, saviti baleto kūriniai (1876 m. „Gulbių ežeras“, 1889 m. „Miegančioji gražuolė“, 1892 m. „Spragtukas“), taip pat simfoninės poemos, koncertai fortepijonui, smuikui, serenada styginių orkestrui.

Vikicitatos

Commons-logo.svg Vikiteka: Piotras Čaikovskis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka