Piotras Čaikovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
P. Čaikovskis

Piotras Iljičius Čaikovskis (rus. Пётр Ильич Чайковский; 1840 m. gegužės 7 d. – 1893 m. lapkričio 6 d.) – rusų romantinės eros kompozitorius, vienas produktyviausių vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrėjų. Muzikai būdingas rusiškas charakteris, tačiau jo muzika buvo labiau vakarietiška, nei kitų tuometinių Rusijos kompozitorių, nes Čaikovskis sėkmingai derino rusiškas liaudies melodijas ir tarptautinius elementus.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Piotras Čaikovskis gimė nedideliame Votkinsko miestelyje (Urale), metalurgijos fabriko direktoriaus šeimoje. Kai berniukui dar nebuvo suėję penkeri metai, jį ėmė mokyti prancūzė guvernantė. Būdamas šešerių metų, jis jau neblogai skaitė prancūziškai ir vokiškai. Iš kitų vaikų Petia išsiskyrė nepaprastu švelnumu, jautrumu kito nelaimei ir bet kokiai neteisybei.

Pirmieji muzikiniai įspudžiai, kaip pasakojo kompozitorius susiję su neapsakomo grožio liaudies dainomis ir motinos dainuojamais romansais, arijomis. Iš visų kūrinių ypač ilgai atmintyje išliko Aliabjevo "Lakštingala", visada primindavo motina.

Svarbi vieta muzikiniame kompozitoriau auklejime tenka Čaikovkių namuose buvusiam muzikos intrumentu orkestrinai (mechaniniams vargonams), Ant jo velenėlių buvo įrasšyti V. A. Mocarto, Dž. Rosinio, V. Belinio., G. Donicečio kūriniai. Ypač gilų įspūdį berniukui darė Mocartas, vėliau tapęs vienu mėgstamiausiu jo kompozitoriumi.

1850 m. motina nuvežė Petią į Peterburgo Teisės mokyklą. Vienas svarbiausių šios mokyklos privalumų buvo tas, kad čia norintiems buvo dėstoma muzika. Petia tuoj pat įsijunge i mokykos chorą, mokėsi skambinti fortepijonu. Kadangi jis turėjo gerą klausą ir malonų diskantą, jam dažnai tekdavo dainuoti sudetingiausias partijas, o vienu metu net vadovauti mokyklos chorui. Laisvalaikio valandomis berniukas mėgdavo improvizuoti girdėtų operų ir savo paties sukurtomis temomis. Mokykloje jam pirmą kartą kilo mintis tapti kompozitoriumi.

1854 m. Čaikovskis pirmą karrtą išgirdo Antoną Rubinšteiną. Ryški didžiojo rusų pianisto asmenybė, jo atsdavimas vien muzikai negalėjo neturėti Čaikovskiui poveikio, pasirenkant muziko kelią. Po metu Piotras, baigęs Teisės moyklą ir pradėjęs dirbti Teisingumo ministerijoje, laisvu tarnybos laiku ėmė studijuoti ,,generalbosą", t.y. harmoniją. Kiek vėliau jis klausė A. Rubinšteino suorganizuotose ,,muzikos klasėse" muzikos teorijos kurso, o 1862m. įstojo i naujai atidarytą Peterburgo konservatoriją.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Reikšmingiausi kūriniai – 6 simfonijos, 10 operų, saviti baleto kūriniai (1876 m. „Gulbių ežeras“, 1889 m. „Miegančioji gražuolė“, 1892 m. „Spragtukas“), taip pat simfoninės poemos, koncertai fortepijonui, smuikui, serenada styginių orkestrui.

Vikicitatos

Commons-logo.svg Vikiteka: Piotras Čaikovskis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka