Juozas Miltinis

Juozo Miltinio skulptūra Panevėžyje

Juozas Miltinis (1907 m. rugsėjo 3 d. Akmenėje – 1994 m. liepos 13 d. Panevėžyje) – teatro režisierius, aktorius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas.

Biografija

1931 m. baigė Valstybės teatro vaidybos mokyklą Kaune ir persikėlė į Šiaulius, kur 1931–1932 m. dirbo Šiaulių dramos teatro aktorium. 1932 m. išvyko mokytis aktoriaus meistriškumo į Paryžių, Šarlio Dulino (Charles Dullin) bei Žako Kopo (Jacques Copeau) studiją. Paryžiuje studijų metais vaidino prancūziškuose kino filmuose, Šarlio Dulino teatro "Ateljė" spektakliuose. 1937 m. baigęs mokyklą jis persikėlė į Londoną, kur mokėsi iki 1938 m. Grįžęs į Lietuvą 1938–1940 m. Kaune vadovavo Darbo rūmų teatro vaidybos studijai ir teatrui. Jo vaidybos studijos mokiniais buvo Bronius Babkauskas, Donatas Banionis, ir kiti – apie 30 žmonių. 1940 m. pasikeitus Lietuvos politinei padėčiai, iš naujos valdžios gavo leidimą steigti teatrą Panevėžyje. Čia jis buvo paskirtas dirbti Panevėžio dramos teatro "aktoriumi, su teise režisuoti". Panevėžio dramos teatras buvo pirmasis ir vienintelis tokio pobūdžio "teatras - studija" Lietuvoje. 1940-1954 metais Panevėžio dramos teatro režisierius. 1954-iais pašalinus iš teatro, iki 1959-ųjų dirbo Lietuvos kino studijos dubliažo režisieriumi, aktoriumi. 1959–1983 m. – Panevėžio dramos teatro vyriausiasis režisierius. Įsitvirtinęs savo pareigose, režisierius Juozas Miltinis tęsė savo karjerą teatro kūrybos srityje iki 1980 m. Teatre per 30 metų išaugino ištisą kartą garsių aktorių.

Žymesni spektakliai iš 1940 - 1980 m. repertuaro

• N. Pogodino "Sidabrinis slėnis" ();
• B. Johnsono "Sukčiaus testamentas" ();
• H. Ibseno "Heda Gabler (1957, 1972);
• P.A. Beaumarchais "Sevilijos kirpėjas" (1957, 1971);
• A. Milerio "Komivojažieriaus mirtis" (1958);
• A. Čechovo "Ivanovas" ();
• Šekspyro "Makbetas" (1961);
• "Frankas V" (1969, 1978);
• M. Šolochovo "Pakelta velėna" ();
• W. Borcherto "Lauke už durų" (1966);
• J. Grušo "Adomo Brundzos paslaptis" (1966);
• J. Grušo "Meilė, džiazas ir velnias" pjesė, pervadinta "Pražūtingu apsvaigimu"(1967);
• B. Jonsono "Volponė" (1971);
• A. Strindbergo "Mirties šokis" (1973);
• J. Grušo "Pijus nebuvo protingas" (1974);
• Sofoklio "Edipas karalius" (1977);
• L. Pirandello "Henrikas IV" ()
• W. Faulknerio ir A. Camus "Requiem vienuolei" (1979).

Vaidino filmuose

• 1953 m. – Prankus. Aušra prie Nemuno, rež. Aleksandras Faincimeras, Andrejus Apsolonas, Adolfas Bergunkeris.
• 1959 m. – Kapitonas. Adomas nori būti žmogumi, rež. Vytautas Žalakevičius.
• 1962 m. – Inžinierius Virkutis. Žingsniai naktį, rež. Raimondas Vabalas.
• 1966 m. – Yla. Naktys be nakvynės, rež. Algirdas Araminas, Gediminas Karka.
• 1968 m. – Žirgyno sargas. Kai aš mažas buvau, rež. Algirdas Araminas.
• 1968 m. – Beprotybė, rež. Kaljo Kiisk, Tallinnfilm.

Apdovanojimai

• 1948 m. suteiktas LSSR nusipelniusio artisto vardas
• 1965 m. suteiktas LSSR liaudies artisto vardas, paskirta valstybinė premija
• 1973 m. suteiktas SSRS liaudies artisto vardas
• 1977 m. Tautų draugystės ordinas
• 1995 m. Prancūzijos Respublikos vyriausybė suteikia J. Miltiniui Meno ir literatūros ordino riterio vardą.

Nuorodos

• Juozo Miltinio dramos teatras

Šaltiniai

Vikiteka