Juozas Miltinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozo Miltinio skulptūra Panevėžyje

Juozas Miltinis (1907 m. rugsėjo 3 d. Akmenėje1994 m. liepos 13 d. Panevėžyje) – teatro režisierius, aktorius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas.

Turinys

[taisyti] Biografija

1931 m. baigė Valstybės teatro vaidybos mokyklą Kaune ir persikėlė į Šiaulius, kur 1931–1932 m. dirbo Šiaulių dramos teatro aktorium. 1932 m. išvyko mokytis aktoriaus meistriškumo į Paryžių, Šarlio Dulino (Charles Dullin) bei Žako Kopo (Jacques Copeau) studiją. Paryžiuje studijų metais vaidino prancūziškuose kino filmuose, Šarlio Dulino teatro "Ateljė" spektakliuose. 1937 m. baigęs mokyklą jis persikėlė į Londoną, kur mokėsi iki 1938 m. Grįžęs į Lietuvą 19381940 m. Kaune vadovavo Darbo rūmų teatro vaidybos studijai ir teatrui. Jo vaidybos studijos mokiniais buvo Bronius Babkauskas, Donatas Banionis, ir kiti – apie 30 žmonių. 1940 m. pasikeitus Lietuvos politinei padėčiai, iš naujos valdžios gavo leidimą steigti teatrą Panevėžyje. Čia jis buvo paskirtas dirbti Panevėžio dramos teatro "aktoriumi, su teise režisuoti".[1] Panevėžio dramos teatras buvo pirmasis ir vienintelis tokio pobūdžio "teatras - studija" Lietuvoje. 1940-1954 metais Panevėžio dramos teatro režisierius. 1954-iais pašalinus iš teatro, iki 1959-ųjų dirbo Lietuvos kino studijos dubliažo režisieriumi, aktoriumi. 1959–1983 m. – Panevėžio dramos teatro vyriausiasis režisierius. Įsitvirtinęs savo pareigose, režisierius Juozas Miltinis tęsė savo karjerą teatro kūrybos srityje iki 1980 m. Teatre per 30 metų išaugino ištisą kartą garsių aktorių.

[taisyti] Žymesni spektakliai iš 1940 - 1980 m. repertuaro

  • N. Pogodino "Sidabrinis slėnis" ();
  • B. Johnsono "Sukčiaus testamentas" ();
  • H. Ibseno "Heda Gabler (1957, 1972);
  • P.A. Beaumarchais "Sevilijos kirpėjas" (1957, 1971);
  • A. Milerio "Komivojažieriaus mirtis" (1958);
  • A. Čechovo "Ivanovas" ();
  • Šekspyro "Makbetas" (1961);
  • "Frankas V" (1969, 1978);
  • M. Šolochovo "Pakelta velėna" ();
  • W. Borcherto "Lauke už durų" (1966);
  • J. Grušo "Adomo Brundzos paslaptis" (1966);
  • J. Grušo "Meilė, džiazas ir velnias" pjesė, pervadinta "Pražūtingu apsvaigimu"(1967);
  • B. Jonsono "Volponė" (1971);
  • A. Strindbergo "Mirties šokis" (1973);
  • J. Grušo "Pijus nebuvo protingas" (1974);
  • Sofoklio "Edipas karalius" (1977);
  • L. Pirandello "Henrikas IV" ()
  • W. Faulknerio ir A. Camus "Requiem vienuolei" (1979).

[taisyti] Vaidino filmuose

[taisyti] Apdovanojimai

  • 1948 m. suteiktas LSSR nusipelniusio artisto vardas
  • 1965 m. suteiktas LSSR liaudies artisto vardas, paskirta valstybinė premija
  • 1973 m. suteiktas SSRS liaudies artisto vardas
  • 1977 m. Tautų draugystės ordinas
  • 1995 m. Prancūzijos Respublikos vyriausybė suteikia J. Miltiniui Meno ir literatūros ordino riterio vardą.

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Šaltiniai

  1. Juozo Miltinio repeticijos / Parengė J. Glinskis. Vilnius: Baltos lankos, 2007, p.11



Commons-logo.svg Vikiteka: Juozas Miltinis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Kitomis kalbomis