Kazys Bobelis
| Kazys Bobelis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1923 m. kovo 4 d. Kaune |
| Mirė | 2013 m. rugsėjo 30 d. (90 metų) |
| Sutuoktinis (-ė) | Dalia |
| Vaikai | Aldona, Alena, Rūta, Algis, Jonas |
| Veikla | gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas |
| Partija | Krikščionių demokratų sąjunga |
| Žymūs apdovanojimai | |
Kazys Jaunutis Bobelis (1923 m. kovo 4 d. Kaune – 2013 m. rugsėjo 30 d.) – gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas Jurgis Bobelis (1885–1954). Baigė Kauno J. Jablonskio pradinę mokyklą ir „Aušros“ berniukų gimnaziją. 1941 m. dalyvavo tautos sukilime prieš bolševikus. Naciams likvidavus Laikinąją Lietuvos vyriausybę, dalyvavo antinacinėje jaunimo veikloje.
Studijavo mediciną Vytauto Didžiojo, Graco (Austrija), Tiubingeno (Vokietija) universitetuose. 1948 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją „Maximum cum laude“ Eberhard-Karls universitete. 1949 m. atvykęs į JAV, gyveno Čikagoje, studijavo ir specializavosi Džono Hopkinso, Bostono universitetuose ir Filadelfijos centrinėje ligoninėje, priklausančioje Templio universitetui, įgijo chirurgo specialybę.
1953 m. pradėjo privačią chirurgo praktiką Čikagoje ir Elgine, Ilinojaus valstijoje. 1962–1972 m. Čikagos medicinos mokyklos ir Čikagos Lojolos universiteto klinikinės chirurgijos profesorius. 1978–1991 m. vertėsi privačia medicinos praktika Floridoje.
Priklausė daugeliui JAV ir pasaulio medicinos organizacijų. 1977–1978 m. Kane apygardos medikų draugijos prezidentas. Daugelį metų Šv. Juozapo ir Šv. Antano ligoninėse chirurgijos vadovas, Šv. Juozapo ligoninės prezidentas. Nuo 1949 m. Katalikų mokslų akademijos narys. Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos narys.
Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
JAV atkūrė Lietuvos ateitininkų organizaciją ir 1949–1952 m. vadovavo Čikagos ateitininkams. 1962–1976 m. JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys, 1969–1979 m. Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas, nuo 1979 m. šios organizacijos garbės pirmininkas. 1979–1992 m. iki Vilniuje įvykusio simbolinio Uždaromojo Seimo, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas. Vadovavo VLIK organizuotoms demonstracijoms, piketams įvairiuose JAV ir pasaulio miestuose. Pristatinėdavo Lietuvos Nepriklausomybės bylą įvairiose tarptautinėse konferencijose, atstovavo VLIK Pasaulio antikomunistinės lygos (angl. World anticommunist league) konferencijose Liuksemburge, Taivane, San Diege (JAV). 1983 m. VLIK iniciatyva Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, smerkiančią neteisėtą Lietuvos okupaciją ir aneksiją. 1985 m. vadovavo Lietuvos delegacijai Danijoje vykusiame Kopenhagos Tribunole, kur pristatė Lietuvos kaltinimą Tarybų Sąjungai dėl neteisėtos Lietuvos okupacijos ir inkorporacijos. 1989 m. kartu su Sąjūdžio atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“ [1].
1975–1991 m. atstovavo Lietuvai visose Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijose. 1995 m. Otavoje išrinktas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentu, 1996 m. Stokholme perrinktas trejų metų kadencijai.
Nuo jaunystės priklausė krikščionių demokratų judėjimui. Lietuvai atstovavo Krikščionių demokratų internacionale. 1991–2001 m. Krikščionių demokratų sąjungos valdybos pirmininkas, 2001 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas.
Veikla Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1992 m. grįžo į Lietuvą. 1992–2006 m. VI, VII, VIII ir IX Seimo narys, išrinktas Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29. Kandidatu į Seimą 1992, 1996 ir 2000 m. iškėlė Lietuvos krikščionių demokratų sąjunga, 2004 m. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga.
1996–2000 m. Lietuvos beisbolo asociacijos prezidentas. Lietuvos kariuomenės atsargos karininkų sąjungos garbės narys.
Yra paskelbęs straipsnių profesiniais, visuomeniniais ir politiniais klausimais. Skaitė paskaitas bendrosios ir urologinės chirurgijos tema Čikagos medicinos mokykloje, Čikagos Lojolos universitete ir Pietų Čikagos bendruomenės gailestingųjų seserų mokykloje.
1976 m. apdovanotas Šaulių sąjungos Žvaigždės ordinu, 1984 m. už religijos ir tautos laisvės kovą Lietuvoje popiežiaus Jono Pauliaus II apdovanotas Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu, 1986 m. kaip labiausiai nusipelnęs Lietuvai ir Amerikai Amerikos lietuvis apdovanotas JAV Kongreso Ellis Island medaliu. 1995 m. apdovanotas Švedijos Karaliaus ordinu. 1993 m. minint VLIK veiklos 50-metį, už nuopelnus Lietuvos laisvės kovoje Respublikos Prezidento apdovanotas Vyčio Kryžiaus II laipsnio ordinu, 2004 m. Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. 2004 m. Marijampolės garbės pilietis.
Su žmona Dalia išaugino dukras Aldoną, Aleną, Rūtą, sūnus Algį ir Joną.
