Vytautas Bareikis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Bareikis
Gimė 1937 m. sausio 5 d.
Skribakiai, Joniškio valsčius
Mirė 1995 m. kovo 4 d. (58 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Renata Emilija Bareikienė
Vaikai Austė Nakienė
Veikla fizikas, pedagogas
Partija 1968 m. SSKP
Alma mater 1961 m. Vilniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas
Žymūs apdovanojimai

Vytautas Bareikis (1937 m. sausio 5 d. Skribakiai, Joniškio valsčius – 1995 m. kovo 4 d. Vilnius) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. baigė Joniškio vidurinę mokyklą. 1961 m. baigė Vilniaus universitetą. 1982 m. fizikos ir matematikos mokslų daktaras.

1961–1967 m. dirbo Fizikos ir matematikos, 1967–1995 m. Puslaidininkių fizikos institute, Fliuktuacinių reiškinių laboratorijos vadovas, 1990 m. profesorius. 19721973 m. dirbo Didžiosios Britanijos, 1975 m. Italijos, 1977 m. Kanados, 1984 m. Prancūzijos, 19871988 m. JAV mokslo centruose. 19941995 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi darbai iš puslaidininkių fizikos: apie karštųjų elektronų triukšmus puslaidininkiuose ir puslaidininkiniuose dariniuose, fliuktuacinius reiškinius, sparčiąją silpnųjų triukšmų mikroelektroniką. 8 išradimų autorius.[1][2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Karštųjų elektronų difuzija, su kt., 1981 m., rusų kalba
  • Fluktuaciniai reiškiniai puslaidininkiuose nepusiausviromis sąlygomis, su kt., 1989 m., rusų k.
  • Karštųjų elektronų fliuktuacijų spektroskopija puslaidininkiuose, su kt., 1992 m., anglų kalba

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Bareikis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 209
  2. Vytautas Bareikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 647 psl.