Frydrichas I Barbarosa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Frydrichas I Barbarosa
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Štaufenai
Štaufenai
Štaufenai
Štaufenai
Dinastija
Štaufenai
Visas vardas Frydrichas Štaufenas
Gimė 1122 m.
Vaiblingenas, Badenas-Viurtembergas
Mirė 1190 m. birželio 10 d. (~68 metai)
Kilikija
Tėvas Frydrichas II Vienakis
Motina Judita iš Velfų
Sutuoktinis (-ė) Adelė iš Fohburgų (anuliuota)
Beatričė Burgundė
Vaikai Beatričė (1162-1174 m.)
Frydrichas (1164-1170 m.)
Henrikas VI (1165-1197 m.)
Konradas (1167-1191 m.)
Otonas I Burgundas (1179-1200 m.)
Konradas (m. 1196 m.)
Rainaldas (m. 1173 m.)
Vilhelmas (m. 1176 m.)
Pilypas Štaufenas (m. 1208 m.)
Agnesė (m. 1184 m.)
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventosios Romos imperijos imperatorius
nuo 1155 m. imperatorius
Valdė 1152 m. - 1190 m. (~38 metai)
Pirmtakas Konradas III
Įpėdinis Henrikas VI
Vokietija
Vokietija
Vokietija
Vokietija
Švabijos hercogas
kaip Frydrichas III
Valdė 1147 m. - 1152 m. (~5 metai)
Pirmtakas Frydrichas II Vienakis
Įpėdinis Frydrichas IV Švabenas
Vikiteka Frydrichas I Barbarosa

Frydrichas I Barbarosa (vok. Friedrich I Barbarossa, apie 1122 m. Vaiblingenas, Badenas-Viurtembergas1190 m. birželio 10 d. Kilikija) – Švabijos kunigaikštis Frydrichas III (1147-1152 m.), Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I (1152-1190 m.), dėl rudos barzdos pramintas Raudonbarzdžiu (it. Barbarossa).[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Hohenštaufenų dinastijos. Tėvas Švabijos hercogas Frydrichas II Vienakis, motina Judita iš Velfų. Tėvo brolis – Šventosios Romos imperijos imperatorius Konradas III.

Iškilimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po tėvo mirties tapęs Švabijos hercogu dalyvavo II kryžiaus žygyje ir pasižymėjo drąsa bei sumanumu. Vienas iš III kryžiaus žygio vadų.

Po dėdės mirties (1155 m.), tapęs imperatoriumi pradėjo kovą dėl Šventosios Romos imperijos vyravimo Europoje. 1156 m. vedė Burgundijos grafystės paveldėtoją, iš Velfų kunigaikščių nusipirko žemių Švabijoje ir Italijoje.

Nuramindamas Vokietijos diduomenę stipriausią Velfų dinastijos atstovą Henriką Liūtą faktiškai paskelbė žemių į rytus nuo Elbės savarankišku valdovu, jam valdyti buvo atiduota Bavarija, Saksonija ir Meklenburgas. Austrija 1156 m. paskelbta savarankiška kunigaikštyste. Čekijos kunigaikščiui Vladislovui II 1158 m. suteikė karaliaus titulą.

Per 1157-1172 m. žygius į Lenkiją pajungė jos vietos kunigaikščius. Siekdamas įsitvirtinti surengė 6 žygius į Italiją. Kovojo su popiežiumi Aleksandru III, rėmė jo priešininką antipopiežių Viktorą IV, už tai 1160 m. buvo ekskomunikuotas, bet 1177 m. reabilituotas. 1183 m. Konstanco taika, kurią sudarą Frydrichas, popiežiaus ir Lombardijos miestų sąjunga, Italijoje buvo pripažinta imperatoriaus valdžios viršenybė.

Karaliavimas ir karai Italijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėlesnieji metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trečiasis kryžiaus žygis ir mirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijoje stiprino savo valdžią, tarp kunigaikščių valdų statydindamas savo pilis ir miestus, kuriuos administravo jo skiriami ministerialai. 1189-1190 vadovavo III kryžiaus žygiui išvaduoti Jeruzalęmusulmonų sultono Saladino, bet nuskendo keldamasis per Salefo upę, dab. Goksu, Turkija.[2]

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palikuonys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Frydrichas I Barbarosos antroji žmona Beatričė Burgundė

Frydricho palikuonys su jo žmona Beatriče Burgunde:[3]

  1. Sofija (11611187 m.), ištekėjo už markizo Vilhelmas VI (Monseratas).
  2. Beatričė (11621174 m.). Buvo susižadėjusi su Vilhelmas II (Sicilija), bet mirė iki santuokos.
  3. Frydrichas V (Švabija) (11641170 m.).
  4. Henrikas VI (11651197 m.)
  5. Konradas (11671191 m.), mirus jo vyresniajam broliui buvo vadinamas Frydrichu VI
  6. Duktė (Giselė ?) (11681184 m.)
  7. Otonas I Burgundas (11701200 m.)
  8. Konradas II (Švabija) (11721196 m.)
  9. Rainaldas (1173 – mirė mažas)
  10. Vilhelmas (1176 – mirė mažas)
  11. Pilypas (Švabija) (1177- 1208 m.) Šventosios Romos imperatorius, Vokietijos karalius nuo 1198 m..
  12. Agnesė (11811184 m.). Buvo susižadėjusi su Vengrijos karaliumi Almeriku, bet mirė iki santuokos.

Populiariojoje kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

lPaminklas Frydrichui I Barbarosai Zancige

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. angl. Frydricho biografija
  2. Frydrichas I Barbarosa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 258 psl.
  3. angl. Frydricho palikuonys

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Frydrichas I Barbarosa
Štaufenai
Štaufenai
Štaufenai
Štaufenai
Dinastija Štaufenai
Gimė: 1122 Mirė: 1190
Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Konradas III
Vokietija
Vokietija
Vokietija
Vokietija
Romėnų-Vokietijos karalius

11521169
Vėliau valdė
Imperatorius Henrikas VI
Italija
Italija
Italija
Italija
Italijos karalius

11541190
Anksčiau valdė
Imperatorius Lozaras III
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventosios Romos imperatorius

11551190
Anksčiau valdė
Beatričė I
Burgundijos grafas
11561190
Vėliau valdė
Otonas I
Vokietija
Vokietija
Vokietija
Vokietija
Vokietijos karališkoji šeima
Prieš tai:
Frydrichas II
Švabijos hercogas
11471152
Po to:
Frydrichas IV