Alvar Aalto

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alvar Aalto
Helsinkio technikos universitetas
Eseno teatras

Alvaras Hugas Henrikas Altas (suom. Alvar Hugo Henrik Aalto, 1898 m. vasario 3 d. Kuortanas – 1976 m. gegužės 11 d. Helsinkis), suomių architektas, urbanistas, dizaineris, funkcionalizmo atstovas.

Garsus tokiais statiniais kaip Paimio Sanatorium, Viborgo biblioteka. Vienas iš „Artek“ įkūrėjų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

19161921 m. studijavo Helsinkio politechnikos institute. Nuo 1928 m. Tarptautinių šiuolaikinės architektūros kongresų (CIAM) narys. Dėstė Masačūsetso technologijos institute Kembridže, JAV, Helsinkio universitete, nuo 1940 m. profesorius. Nuo 1955 m. Suomijos akademijos narys, 19631968 m. prezidentas. [1] Daugiausia projektavo Suomijoje, dažniausiai su žmona architekte Aino Marsio. Jai 1949 m. mirus, 1952 m. vedė architektę Elisą Makiniemi, kuri ir į jo kūrybą įnešė naujovių.

Savitai derino funkcionalizmo ir organinės architektūros principus su nacionalinėmis tradicijomis, racionalumą su plastiškumu. Išradingai naudojo vietines statybines medžiagas, medines konstrukcijas. Pastatų fasadus ir laisvą vidaus erdvių planavimą derino prie kraštovaizdžio. Sukūrė sluoksniuoto medžio baldų, interjero elementų, skulptūrų iš bronzos, marmuro. Jo kūryba turėjo įtakos pasaulio, taip pat ir Lietuvos architektūrai.

Darbai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1935 m. Viipuri (dab. Vyborgas, Rusija) miesto biblioteka
  • 1933 m. Paimio sanatorija
  • 1937 m. Suomijos paviljonai pasaulinėse parodose Paryžiuje ir 1939 m. Niujorke
  • 1939 m. Vila „Mairea“ prie Normarku
  • 1945 m. Rovaniemi miesto bendrasis planas
  • 1948 m. Masačūsetso technologijos instituto bendrabutis Kembridže
  • 1952 m. Sainatsalo municipalinis centras
  • 1953 m. Imatros miesto bendrasis planas
  • 1955 m. Laplandijos regiono planas
  • 1957 m. Jyvaskyla pedagoginis institutas pastatą
  • 1958 m. kultūros rūmai Helsinkyje
  • 1958 m. Vuokseniskos bažnyčia
  • 1964 m. Operos teatras Esene, Vokietija (su architekte E. Makiniemi)
  • 1964 m. Helsinkio naujojo centro projektas
  • 1966 m. Otaniemi politechnikos institutas
  • 1971 m., išplėsti 1974 m. kongreso rūmai „Finlandia“ Helsinkyje
  • 1972 m. Rovaniemi biblioteka ir teatras
  • 1972 m. Dailės muziejus Alborge, Danija
  • 1973 m. Jyvaskyla muziejus (dabar Alvaro Alto muziejus)

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1957 m. Karališkojo britų architektūros instituto aukso medalis
  • 1965 m. Amerikos architektūros instituto aukso medalis

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vladas Stauskas. Alvar Aalto. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 8 psl.
  1. Fleig K., ed. A. Aalto. Bde I–III. Zürich, 1963—78;
  2. Гозак А. П. А. Аалто. 1976;
  3. F. Gutheim Alvar Aalto New York 1960;
  4. А. Аалто. Архитектура и гуманизм. Сборник статей. М., 1978

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Alvar Aalto – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka