Vilniaus miesto savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vilniaus savivaldybė)
Vilniaus miesto savivaldybė
Vilniaus miesto savivaldybės herbas
Vilnius city in Lithuania.svg
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Administracinis centras Vilnius
Seniūnijų skaičius 21
Įkūrimo data 1995 m.
Meras Remigijus Šimašius (2019–)
Gyventojų (2021) 556 490[1]
Plotas 401 km²
Tankumas (2021) 1 388 žm./km²
Aukščiausia vieta 230,7 m (Rokantiškių kalva)
Tinklalapis vilnius.lt
Commons-logo.svg Vikiteka Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietryčiuose. Tai vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, apimanti ne tik miestą (Vilnius), bet ir kelias gretimas gyvenvietes.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje). Nepaisant to, didžiąja dalimi savivaldybė sutampa su Vilniaus miesto ribomis.

Savivaldybės teritorijoje telkšo 18 ežerų.

  54° 49′ 20″  
25° 01′ 40″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Vilniaus miestas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
25° 28′ 50″
  54° 34′ 00″  

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P writing.svg Vilniaus miesto savivaldybės istoriniai sąrašai
P social sciences.png 2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
P social sciences.png 2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
P social sciences.png 2021 m. gyventojų surašymas

1941 m. įkurti 4 miesto rajonai (Lenino, Stalino, Dzeržinskio, Tarybų). 1946 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius tapo respublikinio pavaldumo miestu. Nuo 1947 m. buvo 5 miesto rajonai – Dzeržinskio rajonas, Lenino rajonas, Naujosios Vilnios rajonas (panaikintas 1950 m.), Stalino rajonas ir Tarybų rajonas. 19501953 m. miestas išlaikė respublikinį pavaldumą (kiti miestai laikinai jį prarado ir tapo srities pavaldumo miestais).

1956 m. panaikintos Smėlynės, Markučių, Valakampių ir Šeškinės apylinkės. 1957 m. gruodį prijungus Naująją Vilnią, panaikintas Dzeržinskio rajonas ir atkurtas Naujosios Vilnios. 1959 m. panaikintos paskutinės 4 miesto apylinkės, sutapusios su miesto rajonų ribomis. 1990 m. liepą Lenino, Spalio, Tarybų ir Naujosios Vilnios rajonai buvo panaikinti, vietoj jų įkurtos 19 seniūnijų.

1995 m. įkurta Vilniaus miesto savivaldybė. 1999 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybei priskirta Trakų rajono savivaldybės Grigiškių seniūnija.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1942 m. 146 300
1949 m. 139 5 miesto rajonai (11 miesto apylinkių)
1957 m. 4 miesto rajonai
1959 m. 142 230 769 4 miesto rajonai 1 miestas (Vilnius)
1967 m. 153 316 400
1970 m. 265 372 100 4 miesto rajonai 1 miestas
1972 m. 262 4 miesto rajonai 1 miestas
1976 m. 263 445 900 1 miestas
1979 m. 475 825 4 miesto rajonai 1 miestas
1988 m. 287 577 000 4 miesto rajonai 1 miestas
1989 m. 287 576 747 1 miestas
1999 m. 401 588 400
2001 m.
(Išsamiau)
401 553 904 21 seniūnija 2 miestai (Grigiškės, Vilnius), 3 kaimai

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.
230 769 372 100 475 825 576 747 553 904 560 190 538 968
2019 m. 2021 m.sur.[2] - - - - -
552 131 556 490 - - - - -


Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įėjimas į savivaldybės pastatą

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Vykdomoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijų žemėlapis

Vilnius suskirstytas į 21 seniūniją, kurios sudarytos iš smulkesnių administracinių vienetų, vadinamų rajonais arba mikrorajonais.

Seniūnija Plotas Gyventojai (2020 m.) [3]
Antakalnio seniūnija 77,2 km² 40637
Fabijoniškių seniūnija 4,1 km² 38237
Grigiškių seniūnija 7,1 km² 11466
Justiniškių seniūnija 2,98 km² 26818
Karoliniškių seniūnija 4,0 km² 25532
Lazdynų seniūnija 10,3 km² 32325
Naujamiesčio seniūnija 4,8 km² 32280
Naujininkų seniūnija 41,1 km² 31568
Naujosios Vilnios seniūnija 39,3 km² 38571
Panerių seniūnija 84,94 km² 10367
Pašilaičių seniūnija 8,2 km² 40823
Pilaitės seniūnija 13,8 km² 27725
Rasų seniūnija 12,7 km² 11592
Senamiesčio seniūnija 4,5 km² 22000
Šeškinės seniūnija 4,4 km² 29885
Šnipiškių seniūnija 3,12 km² 15603
Verkių seniūnija 55,65 km² 50688
Vilkpėdės seniūnija 10,3 km² 19720
Viršuliškių seniūnija 2,5 km² 14153
Žirmūnų seniūnija 8,5 km² 44079
Žvėryno seniūnija 2,7 km² 13620
Nedeklaravę gyvenamos vietos 8936

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus miesto herbas

Miestai, su kuriais Vilnius yra užmezgęs partnerystės ryšius: [4]

Vilnius yra Baltijos miestų sąjungos narys.

Savivaldybės finansai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus Savivaldybės biudžeto išlaidos
Savivaldybių biudžetų išlaidos

tūkst. EUR[5]

2018 2019
Bendros valstybės paslaugos 68 863,6 52 206,7
Gynyba 212,1 168,8
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 2 291,5 2 719,1
Ekonomika 42 232,1 58 094,6
Aplinkos apsauga 37 201,0 42 331,2
Būstas ir komunalinis ūkis 74 410,2 77 406,8
Sveikatos apsauga 10 332,8 15 268,8
Poilsis, kultūra ir religija 22 314,5 22 904,7
Švietimas 287 404,2 324 714,5
Socialinė apsauga 63 697,6 64 796,4
Finansinio turto įsigijimo išlaidos 0,0 590,1
Iš viso: 608 959,6 661 201,7
Vilniaus Savivaldybės biudžeto pajamos
Savivaldybių biudžetų pajamos

tūkst. EUR[6]

2018 2019
Mokesčiai 337 133,5 358 667,0
Gyventojų pajamų mokestis 295 265,4 314 283,1
Turto mokesčiai 40 527,3 2 719,1
Prekių ir paslaugų mokesčiai 1 340,8 1 348,4
Dotacijos 202 933,3 221 896,0
Lėšos pagal tarpusavio atsiskaitymus
Kitos pajamos 56 652,6 69 536,4
Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto 7 075,9 10 213,8
Viso pajamų: 603 795,3 660 313,2

Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visų Vilniaus mokyklų kategorija – Vilniaus mokyklos.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos:

Kitos aukštosios mokyklos:

Bendrojo lavinimo mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Profesinio mokymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]