Griovių geomorfologinis draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Griovių geomorfologinis draustinis
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Bevardis upelis Griovių geomorfologiniame draustinyje
Bevardis upelis Griovių geomorfologiniame draustinyje
Vieta: Zujūnų seniūnija, Vilniaus rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Griovių geomorfologinis draustinis vietą.
Griovių geomorfologinis draustinis
Koordinatės: 54°41′14″N 25°07′26″E / 54.68722°N 25.12389°E / 54.68722; 25.12389Koordinatės: 54°41′14″N 25°07′26″E / 54.68722°N 25.12389°E / 54.68722; 25.12389
Plotas: 5,732 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Griovių geomorfologinis draustinis – valstybinės reikšmės saugoma gamtos teritorija Vilniaus rajono savivaldybėje, Zujūnų seniūnijoje, Girulių miške, Neries dešiniajame krante, ties Griovių, Smiglių, Pasienių kaimais. Šiaurėje nedidelė dalis (2,9 %) įsiterpia į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją (ties Kriaučiūnais, Pilaitės seniūnija). Draustinis įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti plataus Neries paslėnio erozinio kalvyno fragmentą su raiškiomis griovų tipo formomis. Žemiausia vieta – 83 m, aukščiausia – 177 m.

Draustiniu čiurlenantis upokšnis

Griovių geomorfologinis draustinis išsidėstęs Baltarusijos–Mozūrijos anteklizės šlaite, žemėjančiame vakarų kryptimi Baltijos sineklizės link. Čia slūgso iki 700 m storio nuosėdinių uolienų sluoksnis, dengiantis kristalinio pamato metamorfines ir magmines uolienas. Teritorijoje gausu raguvų, kurios susidarė tirpstant ledynui ir tirpsmo vandenims tekant į lateralinius nutekėjimo kanalus, kurių vienas buvo Neries slėnis. Rytinėje dalyje vyrauja išraiškingas raguvotas reljefas, kurio ašį sudaro 2 siauros daugiašakės raguvos su į Neries slėnį atsiveriančiomis žiotimis. Draustinio pakraštyje išsiskiria dvipakopė siaura raguva, atskirianti raguvų vietovaizdį nuo erozinio Neries slėnio. Vakarinėje pusėje driekiasi stambokas iš visų pusių eroduotas masyvas, kuris yra senesnis už rytuose esantį raguvotą reljefą, nes raguvos nuo jo atsiveria didesniuose aukščiuose. Yra vertingas abrazinis raguvotas šlaitas.

Didžiąją dalį draustinio teritorijos dengia Girulių miško pušynas, jame seniau augo gamtos paminklas – Belūnų ąžuolas (dabar nuvirtęs, apipjaustytas). Yra dvi Pasienių archeologinių gyvenviečių vietovės[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]