Naujosios Vilnios rajonas (Vilnius)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Naujosios Vilnios rajonasLTSR administracinis-teritorinis vienetas, rytinis Vilniaus miesto rajonas, įkurtas apie Naująją Vilnią 1947–1950 m. ir 1957–1990 m. 1964 m. rajonui priklausė Naujoji Vilnia, Pavilnys, Guriai, Tupatiškės, Pučkoriai (Puškoriai), Dvarčionys, Rakantiškės, Rinkūnai, Aukštagiris, Kalnai.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas 1947 m. lapkričio 13 d. iš Naujosios Vilnios miesto, Giraitės apylinkės, dalies Karklėnų apylinkės ir dalies Pataurijos apylinkės. 1950 m. birželio 20 d. panaikintas sudarius Naujosios Vilnios kaimiškąjį rajoną. Miesto rajonas atkurtas 1957 m. gruodžio 16 d. prijungus prie Vilniaus miesto Naująją Vilnią. Tuo metu apibrėžtos rajono ribos: Dilgynės g., Puškino muziejus „Markučiai“ ir Leoniškių vaikų namų Nr. 3 pagalbinis ūkis (priskirti Tarybų rajonui), Polocko g. (nuo 5-ojo km), miesto rytinė riba iki Dilgynės g.

Rajonas iki 1959 m. sutapo su Pavilnio apylinkės ribomis.

Apylinkės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilnius: adresai ir informacija, 1957. Cituoja Vilniaus vietovių, mikrorajonų, priemiesčių ir gyvenviečių pavadinimai 1964 metais. Vilnius21.lt (tikrinta 2021-10-13).